Už įstatymo projektą balsavo 5 komiteto nariai, susilaikė – 3.

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta įvardijo tris šio siūlymo tikslus.

„Pirmas yra neutralizuoti poveikį toms asmenų grupėms, kurių pajamos būtent ekonomikos svyravimams jautriausios, tai mažiau uždirbantys asmenys. Antra, vidaus vartojimo skatinimas, matome, kad vartotojų lūkesčiai suprastėjo smarkiai. Skatinimas turės poveikį finansinį iš karto, žmonės gaus pinigų ir iškart išleis. Taip pat ir netiesioginį (poveikį – ELTA), per didesnius vartotojų lūkesčius jie racionaliau darys ekonominius sprendimus“, – sakė S. Krėpšta.

Seimo narys Mykolas Majauskas šiame įstatymo projekte įžvelgė kelias rizikas.

„Blogai, kad neturime biudžeto (peržiūrėto – ELTA). Aš laikausi nuomonės, kad biudžetą reikia patvirtinti prieš numatant išlaidas, o ne suvesti galus metų pabaigoje. Antra priežastis, kelianti nerimą, mes nežinome, ar skatiname Lietuvos ar Vakarų šalių prekių (vartojimą – ELTA). (...) Šita parama nėra koncentruota į žmones, kurie tiesiogiai nukentėjo“, – sakė A. Majauskas.

„Ar nesvarstėte kažkaip diferencijuoti paramos ir skirti ją tiems, kuriems labiau jos reikia nei kitiems?“ – klausė parlamentaras.

„Labai svarbu greitis ir panaudojimas. Įmanoma diferencijuoti viską, tačiau tai iškart susiję su atidėjimu laike, procedūromis, tikrinimu, testavimu, nauja infrastruktūra, tai nėra kelias, kuris greitai suveikia. Todėl pasirinkome šį pasiūlymą, kas, mūsų galva, pakankamai gerai diferencijuoja“, – sakė S. Krėpšta.

Parlamentaras Kęstutis Glaveckas nuogąstavo, kaip bus formuojamas kitų metų biudžetas.

„Vieną kartą davę paramą žmonėms ir vaikams, mes automatiškai iššauksime klausimą, o kas nuo 2021 metų? Krizė nepasibaigs šiais metais, ji dar pilna apimtimi net neprasidėjo. Dar tik dalinės biudžeto netektys yra. Pagrindinės netektys prasidės rugsėjo, spalio mėnesiais, bet niekur neprašyta, kad nuo sausio 1 dienos viskas baigsis“, – teigė Seimo narys.

S. Krėpštos teigimu, kitąmet atsistoti ant kojų Lietuvos ekonomikai turėtų padėti europinė parama.

„Visos centrinės prognozės rodo ekonomikos reikšmingą susitraukimą šiemet ir atšokimą kitąmet. Kitiems metams turime naują Europos skatinimo, gelbėjimo planą, kuris Lietuvai skirtų papildomus keletą milijardų eurų per metus. Tokios injekcijos Lietuvos biudžetas iš išorės dar neturėjo. Tikrai turėsime unikalią galimybę transformuoti savo ekonomiką“, – atsakė Prezidentūros atstovas.

Šalies vadovas siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams – vienkartinę 120 eurų išmoką.

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo Simono Krėpštos, vienkartinę 120 eurų išmoką gautų daugiau kaip 507 tūkst. vaikų, arba 330 tūkst. šeimų, o 200 eurų – 134 tūkst. vaikų, arba 60 tūkst. šeimų.

Seime po pateikimo už siūlomus įstatymo pakeitimus balsavo 80 parlamentarų, „prieš“ – 4, susilaikė – 9.

Šalies vadovas taip pat siūlo ankstinti numatytą NPD didinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais, primena ELTA.

ELTA