Angle down Atgal

Pristatyti įspūdingi Vilniaus Didžiosios sinagogos radiniai

Vykdant Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus atkasti unikalūs radiniai įrodo buvusį pastato didingumą ir istorinę bei architektūrinę jo reikšmę.

Sinagogoje atrastas objektas –i po bima (kelių laiptelių pakyla, ant kurios atliekamos religinės apeigos) esantis rūsys, kuris tikėtina užgriuvo Antrojo pasaulinio karo metu, kai sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Taip pat rasta kolonų, grindų plytelių, lubų tinko liekanų, atkasta ritualinė vonia ir kitokių radinių.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad

„Vilniaus žydai susijaudinę, džiaugiasi tuo, kas yra surasta kasinėjant šitą akropolį. Kai kurie užrašai ant bimos, pavyzdžiui, yra apskritai sensacingi. Mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie iš visos širdies per tokį trumpą laiką tiek atrado. Kadangi mes daugiau pinigų neturėjome kasinėjimo darbams, bet per tokį trumpą laiką sugebėjo padaryti tokį didelį darbą ir padaryti sakyčiau pasaulinės reikšmės atradimą“, – sakė F. Kukliansky.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis sako, kad reikėtų vadovautis tarptautinių ekspertų rekomendacinomis, kad sinagogos nereikėtų atstatyti, o ją tik įamžinti

„Norėčiau visų pirma padėkoti tarptautinei archeologų grupei, kuri atliko šiuos kasinėjimus, tai nėra pirmieji kasinėjimai. 2011 metais prasidėjo kasinėjimai, po to jie buvo tęsiami kelis kartus. Iš tiesų, turbūt mūsų svarbiausias uždavimys yra apsispręsti ką daryti su šita vieta. Todėl su Lietuvos žydų bendruomene ir Geros valio fondu kaip tik kalbamės apie tai, kad pagaliau reikėtų padėti tašką visame šitame reikale ir taip kaip ekspertų komisija 2018 metais priėmė sprendimą – jokio čia atsatatymo sinagogos nereikėtų, bet reikėtų įpaminklinti Didžiąją sinagogą naujomis moderniomis priemonėmis, kominikacinėmis ir multimedija priemonėmis ir padaryti tam tikrą traukos vietą tiek Lietuvos gyventojams, tiek pasaulio turistams, kurie čia tikrai surastų įdomų objektą. Kuris garsina Lietuvą ir turi garsinti ateityje“, – sakė D. Matulionis.

Pasak. D. Matulionio, pirmiausia reikėtų išspręsti Didžiosios Vilniaus sinagogos vietos nuosavybės klausimą, nugriauti teritorijoje esantį buvusio vaikų darželio pastatą, parengti sinagogos įamžinimo projektą. Kiek tam reikėtų lėšų esą kol kas neaišku. D. Matulionio teigimu, galbūt būtų galima gauti tarptautinių fondų paramos. Vyriausybė taip pat esą neturėtų likti nuošalyje.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad į ją tilpdavo iki 5000 žmonių. Ją įrengė pagal visus tuomečius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite