Angle down Atgal

Prisikėlimo aikštėje derins istoriją ir dabartį

Šiaulių Prisikėlimo aikštė turėtų būti baigta rekonstruoti iki lapkričio 1-osios. Netylant aistroms dėl tam tikrų projekto elementų, tuo pačiu ir dėl vadinamosios „raudų sienos“, pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje surengtas pakartotinis Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų įgyvendinimo projekto pristatymas. „Aš nesiginu to, kas vyksta šiandien. Tai, kad jūsų nuomonė yra kitokia nei mano, – visiškai natūralu“, – kalbėjo architektas Vytenis Rudokas. Kaip pasikeis miesto širdis?

Derės istorija ir dabartis

Pagal architekto V. Rudoko viziją, svarbiausia, kad Prisikėlimo aikštė taptų gyvu, šiauliečių šeimas ir miesto svečius subursiančiu ir naujas tradicijas kursiančiu objektu.

Esminė V. Rudoko idėja – sukurti dviejų dalių aikštę. Viena pusė bus skirta masiniams renginiams bei kitokiems susibūrimams, kita pusė, vadinamasis Savivaldybės skveras, atliks municipalinę-dvasinę ir poilsio funkcijas.

„Juokais sakau, kad anoje pusėje valdžia neturi jokių galių. Tai bus mūsų, miestiečių, zona. Ten mes šeimininkai, tik reikia tai įsisąmoninti ir suprasti, kad jeigu patys ten nenueisime ir nebūsime, jokios aikštės neturėsime“, – dėstė architektas.

V. Rudokas žada, kad aikštėje puikiai derės istorija ir šiuolaikiškumas bei ateitis: „Katedra, skveras, paminklas Laisvės kovų dalyviams – tai yra istorija. Renginių aikštė, nauji visuomeniniai pastatai – tai yra moderni šiandienos dvasia.“

Tvarkant Prisikėlimo aikštę, lygiagrečiai tvarkomos ir jos prieigos: Aušros takas, vedantis žemyn, Ežero g. link. Pasak architekto, Aušros takas yra pagrindinis kelias, vedantis iš miesto centrinės dalies į žaliąją zoną prie ežero ir Salduvės parko. Kadangi rekreacinė teritorija yra labai didelė, užkoduotas ir labai stiprus žmonių srautas. Todėl take įrengiami pandusai – nuožulnūs takai, kuriais galės patogiai nuvažiuoti neįgalieji ar mamytės su vežimėliais.

„Ta vieta bus gausiai apželdinta“, – planus dėstė V. Rudokas.

Iš kitų nuveiktų darbų architektas išskyrė sutvarkytas Tilžės ir Varpo g. dalis. Savo eilės dar laukia Trakų–Vasario 16-osios g. sankryža.

„Raudų siena“ – nepabandžius nesužinosi

Architektui visai smagu, kad miestiečiai netruko praminti aikštėje pastatyto ekrano „raudų siena“. „Visai šaunu, kad gimsta tie pavadinimai“, – sakė jis ir teisino ekrano atsiradimą bei funkcijas.

Pasak V. Rudoko, visų pirma, ekranas užstos aikštę nuo judraus transporto priemonių eismo, netrukdydamas mėgautis renginiais. „Stovint šalia ekrano, aš jau nebegirdžiu automobilių, o aikštę mato tik tie, kurie važiuoja autobusu. Šis barjeras jau „dirba“ ir atlieka savo funkciją“, – teigė jis.

Taip pat architektas pabrėžė, kad ši aikštės dalis nėra meno kūrinys ar turistų traukos objektas. Tai yra funkcinė vieta, o aplink ją atsiradus kitiems elementams, ir pati siena atrodys visai kitaip.

„Įvertinu visus pasisakymus apie sienos baisumą labai paprastai. Įsivaizduokite mažo kūdikėlio nuotrauką ir kaip mes diskutuojame: „Jo nosis ilga ir raudona, nebus gražu! Reikia kažką daryti.“ Aš visą šį dalyką matau taip: kol neatšvęsime kokių trijų švenčių, kokių penkių koncertų, tol iki galo nesuprasime, kas čia padaryta“, – sakė architektas.

„Raudų siena“ tarnaus ir kaip apžvalgos aikštelė, vienu metu sutalpinsianti kelias dešimtis žmonių. Architekto teigimu, viduje bus tuščių erdvių, galinčių tarnauti ekspozicijoms, pasakojančioms mūsų miesto istoriją. Vakare statinys turės galimybę būti apšviestas įvairiomis spalvomis.

Grindinio elementai

Didelis aikštės plotas prašėsi intrigos, tad architektas šią intrigą nusprendė kurti grindinio elementais. Zona prie ekrano bus išgrįsta raudonais akmenimis, kurie įrėmins vietą, skirtą renginiams. O visa aikštė bus padalyta juodų ir šviesiai pilkų akmenų juostomis, kurios viena kitą keis kas du metrus.

Projekte taip pat numatyta sukurti tokį pat grindinio fontaną, koks stovi Vilniaus Lukiškių aikštėje. Automobiliams statyti skirta zona bus atskirta juodomis klinkerio plytelėmis.

Architektas norėjo matyti visiškai lygų aikštės paviršių. Nors liūties metu tai gali sukelti nepatogumų, tačiau tokiu būdu būtų paliekama galimybė per visą aikštę išlieti čiuožyklą. Taip pat visiškai lygus aikštės plotas suteiktų galimybę čia rengti sporto renginius po atviru dangumi.

Naujas dizaino elementas – kubai

Akmenimis grįstas grindinys baigsis ties žaliąja zona ir kitu architekto galvoje gimusiu dizaino elementu – aštuoniais 50–70 cm aukščio kubais, simbolizuosiančiais aštuonis Šiaulių miesto gyvavimo šimtmečius. Šie kubai atliks platformos funkciją – ant jų bus galima kelti kitus dizaino elementus, o šalia esančiuose akmenyse bus inkrustuoti romėniški skaičiai, atspindintys tam tikrus istorinius laikotarpius.

Nuo šios vietos, architekto siūlymu, gidams būtų galima pradėti ekskursijas po miestą.

„Kiekvienas kubas turi atspindėti tam tikrą amžių, vadinasi, ant jų gali atsidurti kokia nors skulptūra, bareljefas ar panašiai. Jeigu Ch. Frenkeliui nebūtume pastatę paminklo prie jo fabriko, aš vienareikšmiškai siūlyčiau XIX amžių atspindėti, jį pasodinant ant to kubo. Ir tegu vaikai jam ant kelių sėdi“, – juokavo V. Rudokas.

Architektas pasiūlė ir dar vieną įdomią idėją, kuri nežinia, ar bus įgyvendinta, – suteikti galimybę miestiečiams įsigyti po tam tikrą dalį akmens, ant kurio jie galėtų užrašyti kokį nors užrašą.

„Pavyzdžiui, aš, turėdamas šimtą eurų, nusiperku akmenuką ir užrašau „Vytenis pats geriausias architektas“. Kitas žmogus, rašantis eilėraščius, galėtų parašyti kokį nors savo posmą. Bet tai tik svarstymas“, – kalbėjo projekto autorius.

Paminklo Laisvės kovų dalyviams ateitis – neaiški

Architektas V. Rudokas pranešė pats nedalyvausiantis konkurse dėl Savivaldybės skvere planuojamo pastatyti paminklo, tačiau jo vizija išlieka nepakitusi – tai turėtų būti paminklas Laisvės kovų dalyviams rezistentams.

„Mano galva, pats universaliausias sprendimas yra obeliskas. Jis per amžius simbolizavo tas kovas ir jų dalyvius. Aišku, jis turėtų būti modernus. Tai tik mano vizija, o kuo viskas baigsis, pamatysime“, – nedaugžodžiavo jis.

Perkels užrašą „Šiauliai švenčia“

Architektas pasidžiaugė, kad greičiausiai pavyks įgyvendinti dar vieną sprendimą, susijusį su Prisikėlimo aikštės prieigomis. Šviečiantį užrašą „Šiauliai švenčia“ planuojama perkelti į tuščią erdvę šalia banko pastato.

Kita V. Rudoko paminėta idėja – pastatyti modernius stendus, kuriuose būtų senovinius Šiaulius atspindinčių nuotraukų-skaidrių. Šie stendai bus išdėstyti tokiais kampais, kad, prie jų priėjus, būtų galima pamatyti, kaip tam tikri gatvės elementai atrodė prieš daug metų.

Architektas užsiminė turintis ir dar vieną viziją – sukurti tiesioginį išėjimą į Prisikėlimo aikštę iš Valstybinio Šiaulių dramos teatro. „Būtų labai puikus dalykas, jeigu teatras turėtų išėjimą tiesiai į aikštę. Tai įneštų dar daugiau kultūros“, – sakė jis.

O kaip aikštė bus apšviesta? Planuojama aikštę suskirstyti į ryškiai apšviestas ir prigesintas zonas. Anksčiau minėti dizaino elementai – kubai – turės specialų apšvietimą, šie akcentai geriausiai atsiskleis prieblandoje.

Nors rekonstrukcijos darbai vyksta sklandžiai, ne visus architekto sumanymus pavyks įgyvendinti dėl ribotų Savivaldybės lėšų. Neatmetama galimybė, jog ateityje bus galima sugrįžti prie kai kurių idėjų ir jas įgyvendinti vėliau.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite