Angle down Atgal

Priklausomi nuo kompiuterio: problema slypi šeimoje?

Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro moksleiviams Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Klaipėdos krašto pirmininkas, psichologas Artūras Šiukšta kalbėjo apie kibernetinės priklausomybės pavojų sveikatai, pristatė galimus pagalbos būdus, įvardijo šios pavojingos priklausomybės požymius.

Susitikimą pradėjęs lektorius A. Šiukšta mobiliuosius telefonus pavadino „išmaniaisiais čiulptukais“, mat vaikai jų nepaleidžia iš rankų, su jais eina miegoti, laiko po pagalve, su jais ryte keliasi ir pan. Ypač akcentavo patologinį prisirišimą. Kalbėta ir apie elektromagnetinę spinduliuotę, ir apie psichologinę įtampą, kuri atsiranda nuo smurto vaizdų.
Svečias pateikė tokį pavyzdį: automobilis ir peilis yra reikalingi daiktai, tačiau labai priklauso, kaip juos naudosi. Jo žodžiais, taip ir internetas: juo besinaudojantis žmogus turi pirmiausia susipažinti su galimomis grėsmėmis.
„Deja, šiandien šeimose jau yra vaikų, kuriems padėti yra labai sunku. Jie negali gyventi be kompiuterio arba telefono. Šeimoje nelieka bendravimo, o vaikų didžiausias malonumas sėdėti prie kompiuterio ir ten leisti ištisas dienas“, – rėžė tiesiai A. Šiukšta ir pridūrė, kad tėvai, nežinodami kibernetinių pavojų, dažniausiai įkiša vaikučiams tą „išmanųjį čiulptuką“.
„Tai labai patogu tėvams: bendrauti nereikia, tiesiog gali savo reikalais užsiiminėti“, – svarstė lektorius.
A. Šiukšta paaiškino, kad priklausomybė nuo interneto atsiranda pamažu: iš pradžių vaikas tiesiog aktyviai domisi, vėliau jam pasidaro neįdomūs draugai ar būreliai, galiausiai kompiuteris ar telefonas tampa nuolatiniu poreikiu – ten visuomet atranda ką veikti, pagaliau kiekvienas prisėdimas prie kompiuterio atneša malonumo ir palengvėjimo jausmą.
„Europoje jau atsidarinėja reabilitacijos centrai, kur vaikai yra gydomi pagal specialias programas nuo kibernetinės priklausomybės“, – aiškino svečias ir pridūrė, kad priklausomybė, pavyzdžiui, nuo kompiuterio sukelia miego sutrikimus, galvos skausmus, atsiranda bloga nuotaika, irzlumas ir nerimas. Ką daryti? Vaikas vėl prisėda prie kompiuterio, atsiranda malonumas ir palengvėjimas – tas procesas tarsi užburtas ratas sukasi metus, dvejus, trejus... Pasireiškia pirmasis ligos požymis – stiprus susierzinimas ar net agresyvumas, kai tėvai bando atitraukti nuo žaidimų.
„Ir kas formuojasi? Liurbiai, kuriuos paskui mums reikės išlaikyti, nes jie dirbti nenorės ir TV pagalbos laidos pas juos tik ir važiuos“, – sakė lektorius ir pateikė tokį pavyzdį: kai sėdi prie kompiuterio, nereikia eiti net į pasimatymus, nereikia pirkti gėlių, kelis klavišus suspaudei – ir viskas tau ant delno.
A. Šiukšta priminė, ir kokie formuojasi sutrikimai, kai vaikas prie kompiuterio ar telefono praleidžia daug laiko: pirmiausia sutrinka rega, atsiranda psichologinė įtampa, depresija, fobijos, nebesivysto intelektas ir kita.
„Nėra niekada buvę pasaulio istorijoje atvejų, kad vaikai, paaugliai, jaunimas galėtų stebėti žudynes, pjautynes, smurtines situacijas per telefonus ar kompiuterius. Psichologai sako, kad vaiko psichika nespėja suvirškinti tų smurtinių vaizdų, nespėja atmesti, kas yra negatyvu, ir viskas eina į vaiko pasąmonę. Tuomet vaikas tampa nejautrus skausmui, mirčiai, praradimams. Tampa kaip zombis...“ – svarstė A. Šiukšta.
Jis dar kartą priminė apie socialinį palaikymą, kai vaikas jo negauna šeimoje, tai ieško internete, nes daugelis vaikų šiandien yra vieniši, tuomet pradeda formuotis socialinės fobijos ir t. t.
„Jeigu vaikas nuo mažens neišmoks kokybiškai bendrauti, jis vėliau gyvenime to nebeišmoks. Aš aštuoneri metai lavinu savo kaip oratoriaus kalbą, kad galėčiau čia prieš jus stovėti. O kaip jaunimas šiandien bendrauja – Svx, Kvk, Nk, Kaip einas?, Norm, O tau?, Irgi!, Mm…“ – citavo jaunimo žinučių kalbą svečias.
Lektorius susirinkusiems priminė pagrindinius žmogaus poreikius – savęs realizavimas, pagarba, saugumo jausmas, noras mylėti ir būti mylimam, kalbėti ir būti išklausytam bei fiziologiniai poreikiai.
A. Šiukšta prašė rankas pakelti tų, kurie vakarais susirenka su šeima prie bendro vakarienės stalo, kartu bendrauja. Pasirodo, kad apie 25 proc. plokštiečių šeimose bendrauja gražiai. Lektorius kalbėjo, kad daugybę metų šeimos modelis buvo kitoks nei dabar, pavyzdžiui, prieškarinėje nepriklausomoje Lietuvoje moterys būdavo su vaikais, to gražaus bendravo šeimose svečias linkėjo visiems susirinkusiems.
„Turiu jums pasakyti gerą naujieną. Pasirodo, bendravimo meno galima išmokti. Įsigykit knygas, kaip išmokti bendrauti, kaip pažinti žmogų. Jas pastudijavus, jūsų gyvenimo kokybė pasikeis, nes gausite bendravimo džiaugsmo“, – teigė A. Šiukšta.
Tęsdamas kibernetinės priklausomybės temą, lektorius užsiminė ir apie Facebook, kuris yra kąsnis iškrypėliams. Taip pat užsiminė apie Wi-Fi žalą, todėl patarė nusipirkti laiko relę, kuri skirta valdyti Wi-Fi ryšį, naudojantis telefonais įsijungti garsiakalbius, tuomet mažesnė spinduliuotės žala.
A. Šiukšta palietė dar vieną opią problemą – knygų skaitymą. Nors skaitymas lavina intelektą, deja, jaunimas jų skaito vis mažiau.
„Kodėl sunku skaityti knygas, kodėl akademiniam darbui nebeįmanoma susikaupti? Sunku skaityti knygą, nes įpranti šokinėti. Atsiverti knygą, o ten niekas nešokinėja, nebešaudo, vaikui neįdomu. Smegenys priprato prie šokinėjimo. Jei vaikas neskaito, smegenys atrofuojasi, smegenų „kietasis diskas“ siaurėja“, – teigė A Šiukšta ir pridūrė, kad tyrimais įrodyta, kad vaikų, kurie sėdi prie kompiuterio vieną valandą, akademinis lygis yra aukštas, tų, kurie sėdi tris ir daugiau, – akademinis lygis žemas.
A. Šiugžda baigdamas paskaitą vylėsi, kad vaikai netaps matricomis, o ieškos alternatyvos, sieks svajonių. Taip pat yra įsitikinęs, kad pasaulį reikia keisti nuo savęs.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite