REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2017 m. Gegužės 11 d. 11:59

Prieš tankų strategiją – pozityviu mąstymu ir sutelktomis širdimis

Klaipėda

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


2483

Šį antradienį Savivaldybėje svečiavosi Seimo narys, buvęs ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilionis ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vietinės 302 pėstininkų kuopos vadas vyr. ltn. Gintautas Razma. Susitikime dalyvavo meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys ir šio skyriaus vyr. specialistė Jurga Smilgevičiūtė,  Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė komisarė Rasa Stasiulaitienė.


Foto galerija:

18320785-1382357678500378-1542619956283541324-o.jpg
18359000-1382357675167045-7350133360367307736-o.jpg
18359394-1382355688500577-7141211994148188056-o.jpg
18403912-1382356275167185-1738537754741173439-o.jpg

Susitikimo iniciatorė Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė pristatė, jog susitikimo tikslas – įvardyti priemones ir būdus, kaip galima saugumą stiprinti ne tik valstybiniu, bet ir vietiniu lygiu, vietos valdžiai priimant sprendimus, įtraukiant visuomenę ir verslą.

Grėsmės Lietuvai − realios

Seimo narys Žygimantas Pavilionis apibūdino šiandieninę situaciją pasaulyje, Rytų Europos regione ir šalyje, akcentuodamas, kad Seimo Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas kartu su NATO pajėgomis Lietuvos kariuomene atsakingai stebi Rusijos veiksmus ruošiantis pratybomis Kaliningrado srityje. Kaip atsvara šioms pratyboms, vyksiančioms rugpjūčio−rugsėjo mėnesiais Baltarusijoje (po panašaus masto Rusijos karinių pratybų prie Ukrainos sienos prasidėjo invazija į šią šalį) stiprinamos NATO pajėgos Lenkijoje ir Lietuvoje.

Ne tik ginklais kovojama šiuolaikiniame pasaulyje. Vienas iš jų – propaganda. NATO ir Lietuvos kariuomenės struktūrose yra kovos su propaganda grupės, tačiau su šia problema dar per mažai kovojama valstybiniu lygiu. Rusiškos programos tebėra populiarios mūsų televizijose, o bandymai apriboti propagandą televizijoje kol kas dėl lobistinių grupuočių įtakos nepavyko, todėl vienintelis kelias – žmonių švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas, atveriant jiems kuo daugiau galimybių įsitraukti į valstybės valdymą ir realiai pajusti gyvenimo gerėjimą.

Turime kovoti ne prieš tankus, o jų strategiją

Ketvirtosios kartos karybos pagrindas yra žmonių mąstysena, idėjos, širdžių ir minčių vienybė. „Šiuolaikinėje karyboje yra svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Visuomenė, valdžia ir kariuomenė yra trys kampai, tarp kurių turi nusitiesti tvirtos linijos, palaikantis ne tik žmonių budrumą, bet ir jų pasiryžimą, gerą nusiteikimą ginti savo šalį ir gyventi dėl jos“, − sakė karininkas G. Razma, pabrėždamas, kad pas mus eskaluojamos blogos žinios, tuo tarpu gerosios yra nutylimos, todėl žmonės nenori dirbti dėl savo šalies, o ieško laimės kitur.

Kaip mokyti sutelkti žmones, kad jie būtų pasirengę organizuotam pasipriešinimui karinio konflikto atveju? Viena iš paprastų priemonių, anot G. Razmos, patriotizmo ugdymas plačiai ir skaitlingai švenčiant valstybines šventes, kad žmonės įprastų būti susitelkę. „Labai daug sėkmės gynyboje kilus kariniam konfliktui priklauso nuo to, kaip reaguos žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje, − koks bus jų nusiteikimas gintis, − sakė G. Razma, − Gargždai yra svarbioje strateginėje vietoje, dukart istorijoje buvę iki pamatų sugriauti, todėl naujo karinio konflikto atveju žmonės turi žinoti, ką jiems daryti.“

„Pilietiškumo pamokos turėtų būti jau pradinėse klasėse arba integruotos į mokymosi dalykus”, − sakė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, anksčiau dirbdama mokykloje pradinių klasių mokytoja ne kartą pasigedusi ir Lietuvių autorių patriotiškumą skatinančių tekstų vadovėliuose.

Valstybės uždavinys – pagaliau skirti tinkamą finansavimą gynybai. Ne lėšų trūkumas yra problema, o teisingas išteklių paskirstymas. Izraelyje tam skiriame 7 procentai valstybės biudžeto. Lietuva strategiškai yra tokioje vietoje, kad taip pat turėtų skirti daugiau. Seimo nario Ž. Pavilionio nuomone, gynybos finansavimas turėtų artėti prie 5 procentų.

Tinkamai paskirstyti ištekliai – pagrindas kurti saugią gerovės valstybę

„Kad tai nebūtų vėl tik tuščias lozungas, pagaliau turime susitelkti Seime ir įteisinti mokesčių progresyvumą, kad turtingieji atiduotų daugiau, o mažai pasiturintys gautų paspirtį įsilieti į viduriniosios klasės gretas, kuri ir yra didžiausias valstybės gerovės variklis“, − kalbėjo Žygimantas Pavilionis, pabrėždamas, kad jis dės visas pastangas, kad įstatymas dėl progresinių mokesčių būtų priimtas.

Ne tik progresiniai mokesčiai, bet ir nekilnojamojo turto apmokestinimas bei teisingas šio mokesčio tarifo paskirstymas padėtų išeiti iš didžiausios socialinės atskirties zonos tarp Europos Sąjungos šalių, į kurią Lietuvą, deja, yra patekusi.

Europos Sąjungos finansavimo programose nebuvo numatyta lėšų socialinei atskirčiai mažinti bei socialinėms problemoms spręsti, − ir tai kirto Rytų Europos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, prarandant ne tik visuomenės pasitikėjimą, bet ir pačius gyventojus.

„Rajone 98 šeimos negali gauti paskolos būstui įsigyti, tarp kurių yra šeimų, kurios glaudžiasi vos keliolikos kvadratų kambarėlyje penkiese. Tik 16 butų galime pastatyti, ką daryti likusioms 82-iem? Mes žūt būt turime padėti žmonėms, negalime jų taip pažeminti. Tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, nes žmonės išvažiuoja ne vien dėl geresnio uždarbio, bet praradę tikėjimą, kad bus geriau čia“, − sakė meras Vaclovas Dačkauskas, pabrėždamas, kad Seimas turi pagaliau įvesti progresinius mokesčius, apmokestinti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir automobilius. − „Jei norime, kad jaunimas gautų didesnį atlyginimą ir kurtų ateitį čia, turime koreguoti mokesčius taip, kad didesnę naštą prisiimtų turtingesnieji vardan ateities valstybės gerovės. Pavadinkime šiuos mokesčius tiesiog socialiai teisingesniais“, − kalbėjo meras.

Aukštas būtinų vartojimo prekių, maisto produktų PVM tarifas taip pat kursto nepasitikėjimą visuomenėje, tačiau dėl monopolijų, kurios diktuoja sąlygas, įsigalėjimo kol kas sunku tai pakeisti, todėl ieškoma kitų efektyvių priemonių.

Trūksta Amerikos per investicijas

Ameriką, kuri vienintelė kaip supervalstybė gali ne tik apginti, bet ir nuginkluoti priešą, į Lietuvą galima aktyviau pritraukti per verslo investicijas. Ir tai yra kiekvienos šalies savivaldybės uždavinys, sujungiant valstybės, vietos valdžios ir verslo siekius.

Pasak Žygimanto Pavilionio, vienas iš svarbiausių veiksnių, kas galėtų padėti mūsų saugumo įtvirtinimui kiekviename regione – verslo pritraukimas. Prie didžiųjų miestų, taip pat ir Klaipėdos, esančiose laisvosiose ekonominėse zonose įsikūrusi ne viena užsienio kapitalo įmonė, tačiau reikia, kad į Lietuvą ateitų daugiau Amerikos bendrovių. Savivaldybės – taip pat ir Klaipėdos rajono – verslo investicijų gali atrasti pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su Amerikos savivaldybėmis. Klaipėdos rajonui toks tinkamas partneris galėtų būti, pavyzdžiui, Ričmondas Virdžinijos valstijoje, kurioje yra ir didžiausias pasaulio uostas Norfolkas.

Geras pavyzdys – Alytaus miesto susigiminiavimas su Ročesteriu. Čia bus statomas medžio apdirbimo fabrikas.

Dviguba pilietybė – pagarbos ženklas užsienyje įsikūrusiems tautiečiams ir kvietimas išlikti lietuviais

Seimo narys Ž. Pavilionis ir meras V. Dačkauskas apsikeitė nuomonėmis ir dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Ji turi būti įteisinta, kad išvykę žmonės neatitrūktų nuo Lietuvos, kad turėtų realią galimybę sugrįžti su verslo idėjomis ir jas įgyvendintų savo gimtinėje, kad tapę kitos šalies piliečiais galėtų ir toliau rinti valdžią savo tėvynėje ir taip prisidėtų prie didesnio teisingumo ir gerovės kūrimo.

Klaipėdos rajone geriausia gyventi ne veltui

Savivaldybės vadovai įvardijo dalykus, kas yra daroma rajone pagal savivaldos galimybes, kad žmonės jaustųsi geriau, kad jie čia gyventų ir tikėtų ateitimi.

„Rajone auga gyventojų skaičius, nes rūpinamės infrastruktūra, realias galimybes stengiamės kuo labiau derinti su gyventojų poreikiais – geriname švietimo įstaigų, kelių būklę, svarstome ir priimame pagalbai jaunoms šeimoms priemones, pavyzdžiui, taikome vidutiniškai 150 eurų kompensacija tėvams, leidžiantiems vaikus į privačius darželius“, − sakė direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė.

Glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo užtikrinimas sprendžiant socialines ir ypač socialinės rizikos šeimų problemas, kurį organizavo mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, taip pat duoda rezultatų.

Valstybės sprendimams – daugiau valios, visuomenei – budrumo ir sutelktumo

„Priešiškos jėgos ir propaganda kartais suveikia taip, kad neva atiduodami svarbų klausimą spręsti tautai iš tikrųjų leidžiame nuspręsti Kremliui. Taip buvo su atominės elektrinės statyba Lietuvoje, − o dabar kyla Astravo monstras“, − apgailestavo Seimo narys Ž. Pavilionis.

Apibendrindama diskusiją Savivaldybės tarybos narė Rasa Patrauskienė kalbėjo, kad saugumo klausimas yra labai trapus, todėl reikia sutelkti valstybės ir savivaldybių jėgas, tikslingai įtraukiant visuomenę. Raktas į sėkmę – kuo stipresnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, steigiant darbo grupes ir sprendžiant konkrečius uždavinius.

Meras Vaclovas Dačkauskas pritarė, kad krizių valdymo centrą valstybiniu mastu, jei tokio nėra, turėtų steigti Seimas kartu su Vyriausybe.

Visų susitikimo dalyvių manymu, negalima trauktis – jau šis Seimas turi priimti pačius svarbiausius sprendimus, kad šalies gerovė pradėtų augti, visi kartu turime džiaugtis pasiekimais ir siekti daugiau ir visose savivaldybėse vietos valdžia kartu su savo žmonėmis turi dar atviriau ir konstruktyviau kalbėtis apie saugumo užtikrinimą sprendžiant ne tik gynybos, bet ir ekonominius bei socialinius klausimus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA