Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2018 m. birželio 26 d. vakarą motociklą vairavęs vyriškis, kartu vežęs metais jaunesnę moterį, važiavo uostamiesčio Baltijos prospektu, nuo Taikos prospekto Šilutės plento link ir susidūrė su iš skiriamojoje juostoje esančio apsisukimo į jo judėjimo važiuojamąją dalį įvažiavusiu automobiliu, dariusiu apsisukimo manevrą. Automobilyje buvo du žmonės.

Siekiant išsamiai bei objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti transporto priemonių judėjimo greičius, pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti bei kitas reikšmingas aplinkybes buvo paskirta kompleksinė vaizdų-eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertai. Dėl sudėtingų skaičiavimų, taip vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, detalaus ištyrimo, ekspertizė truko apie 8 mėnesius.

Šių metų birželio pradžioje gautame ekspertizės akte teigiama, kad likus iki susidūrimo apie 100 metrų, motociklininkas buvo pasiekęs apie 170-180 km/h greitį. Automobiliui įvažiavus į trečiąją eismo juostą, motociklininkas greitį kiek mažino ir prieš pat susidūrimą važiavo apie 150-160 km/h. greičiu. Įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis - 50 km/h.

Prokuroras J. Sykas, atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktus duomenis bei ekspertizės rezultatus padarė išvadą, jog pagrindinė šio eismo įvykio priežastis - motociklininko daugiau nei 3 kartus viršytas didžiausias leistinas greitis mieste.

„Jeigu motociklininkas būtų važiavęs didžiausiu leistinu greičiu, motociklo sustabdymui būtų reikėję 31 metro, t. y. jis motociklą būtų galėjęs sustabdyti, o iki automobilio dar būtų likę apie 60 metrų. Tačiau motociklo greitis buvo toks didelis, kad jam sustabdyti reikėjo daugiau nei 200 metrų ir motociklininkas jau nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Nutraukiant tyrimą pažymėta, kad pats motociklininkas sukūrė tokią situaciją, kurioje nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo", - teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs J. Sykas.

Taip pat nutarime įvertinti ir automobilio vairuotojo veiksmai atliekant apsisukimą. Padaryta išvada, kad automobilio vairuotojas teisiniu požiūriu eismo saugumo taisyklių nepažeidė. Atsižvelgta į tai, kad eismo įvykis įvyko mieste, kur eismas pakankamai intensyvus. Tokiomis sąlygomis Kelių eismo taisyklės neįpareigoja vairuotojo laukti, kol matomumo zonoje iš viso nebus kitų transporto priemonių. Vairuotojas turi teisę tikėtis, kad eismas vyksta kitiems eismo dalyviams nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kad visi važiuoja ne didesniu nei leistinas, greičiu. Automobilio vairuotojas turėjo teisę tikėtis, kad ir motociklininkas važiuos ne didesniu nei leistinas, greičiu. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jei motociklininkas nebūtų viršijęs leistino greičio, automobilis jam nebūtų sudaręs jokios kliūties ir visi sėkmingai būtų tęsę savo keliones. Motociklui važiuojant didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, automobilis jau būtų pabaigęs apsisukimo manevrą. Tokiu būdu motociklui nebūtų reikėję keisti nei važiavimo greičio, nei krypties, o avarinė situacija iš viso nebūtų kilusi.

Taip pat priimant sprendimą įvertinta ir automobilio važiavimo trajektorija apsisukant (automobilis važiavo iš trečios eismo juostos iškart į pirmą). Kelių eismo taisyklės tokio manevro nedraudžia. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Kelių eismo taisyklės taip pat neįpareigoja vykdant tokio pobūdžio manevrą prieš tai visiškai sustoti.

Nutarimu nuspręsta ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes baudžiamasis procesas mirusiojo kaltininko atžvilgiu negalimas.

J. Sykas, turintis didelę eismo įvykių tyrimų patirtį, taip pat atkreipia mėgstančių greitį vairuotojų dėmesį į tai, kad ženklus leistino greičio viršijimas objektyviai apsunkina kitų eismo dalyvių galimybes įvertinti transporto priemonių suartėjimo laiką, galimybes įsitikinti savo ketinamų atlikti manevravimo veiksmų saugumu.

ELTA