Angle down Atgal

Prieš koronaviruso baimę – seniai žinomais būdais

Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės iki kovo 30 d. (su tikimybe pratęsti), labai aktualus klausimas žmonėms tapo stiprinti imunitetą, kad nesusirgtume liga, nuo kurios nežinoma efektyvių vaistų, ar bent padėtume sau lengviau ją įveikti. Kadangi modernios medicinos medikai šiais klausimais kalba nedaug, kreipiamės ir alternatyviosios medicinos specialistų patarimų.

Oficialūs patarimai
Oficialūs gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų patarimai tam yra būti namuose, kuo dažniau plauti rankas su muilu ar nuvalyti dezinfekciniu skysčiu bei vėdinti kambarius; neliesti lūpų, akių, nosies rankomis, o dažnai rankomis liečiamus paviršius nuplauti su mui­lu ar nuvalyti dezinfekciniu skysčiu. Patariama kosint ar čiaudint prisidengti burną nosinaite ar kosėti į alkūnę – neleisti užkratui plačiau pasklisti. Internete žmonės dalinasi patarimais nuolat drėkinti burną, kas 15 min. gerti po gurkšnelį vandens, kad virusui patekus į gerklę jis nepasiektų plaučių, o skysčio būtų nuneštas į skrandį, kur skrandžio rūgštis jį neutralizuos. Viruso savipatikrai siūloma atlikti paprastą testą – giliai įkvėpti ir bent 10 sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Jei tai galime padaryti be diskomforto ir kosulio, plaučiuose pažeidimų nėra, tad tikėtina, nėra ir viruso, kuris sunkesniais atvejais greitai pažei-džia plaučius.

Ajurvedos akademijos vadovė Lina Lukošienė pastebi, kad norint greitai įveikti virusą, pirmiausia verta imtis nieko nekainuojančio gydymo būdo

Ir vaikams patariama išaiškinti, kad virusai neišgyvena nepatekę į žmogaus ar kito gyvūno ląstelių vidų. Naujasis koronavirusas (COVID-19), savo išvaizda primenantis karūną (todėl ir pavadintas koronavirusu), dažnai nesukelia jokių negalavimų ar tik nuovargį, nedidelę temperatūrą, kosulį, tačiau kai ką, ypač pagyvenusius ir turinčius šalutinių ligų žmones, susargdina sunkiai. Kaip kiekvienas žmogus gali sau padėti? Dažnai plaudamas rankas su muilu (plovimas turi trukti bent 30 sekundžių, kiek trunka sudainuoti 2 dainelės posmus) ar dezinfekuodamas jas specialiu skysčiu. Vaikams derėtų pasakyti, kad jie šia liga beveik neserga, bet turi saugoti vyresnius žmones likdami namie, todėl ir nutraukti visi renginiai, uždarytos mokyklos ir darželiai. Taip daroma, kad būtų išlaikytas didesnis atstumas tarp žmonių ir virusui būtų sunku plisti.
Mokslininkai bando pagaminti skiepus ir vaistus nuo šio viruso, tada jo plitimas būtų greitai sustabdytas. Kai kurie mokslininkai mano, kad viruso COVID-19 plitimas sustos atšilus orams – taip atsitinka su kitais koronavirusais, bet nežinoma, kaip bus šio naujo viruso atveju.
Pasak medikų, specifinio viruso COVID-19 gydymo nėra. Rekomenduojama gerti daug skysčių, šiltų arbatų, mat mikroorganizmai ir jų išskiriami toksinai sukelia organizmo intoksikaciją, o skysčiai padeda toksinus greičiau pašalinti. Be to, skysčiai neleidžia džiūti gerklei ir nosies gleivinei, padeda išlikti atviroms gleivinės liaukoms, kas skatina geresnį savaiminį jų valymąsi.

Apie vaistažoles ir kitas priemones
Žolininkė, sveikatinimo įstaigos „Herbarius“ direktorė, paliatyvios pagalbos į namus įstaigos VšĮ „Kauno hospiso namai“ steigėja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto magistrantė Žanna Jankovskaja pa­stebi, kad koronaviruso šeima didelė: 2020 m. sausio mėn. mokslininkai suskaičiavo 40 rūšių. Koronavirusai keletą metų išlaiko savo aktyvumą liofilizuotoje (+4 ° C) temperatūroje, užšaldyti (–70 ° C) . Tad norėdami jį sunaikinti, gyvenkime šiltai.
UV spinduliuotė inaktyvuoja virusus per 15 minučių, organinių riebalų tirpikliai (alkoholis) ir plovikliai – per kelias minutes. Tad daugiau būkime saulutėje, efektyvu ir „kvarco lempos“.
Šie virusai inaktyvuojami +33 ° C temperatūroje per 16 valandų, +56 C temperatūroje per 10 minučių. Žodžiu, viruso profilaktikai naudingos pirtelės, karštos vonios. Tei­giama, kad ore virusas išlieka 8–10 valandų, vandenyje – iki 9 dienų. Tad kuo dažniau vėdinkime patalpas. Žmoguje koronavirusams optimali yra 7,0–7,5 pH terpė – derėtų palaikyti šarminį organizmo balansą.
Rankų plovimas su muilu per 30 sek. sunaikina virusą, 70 % etanolis (etilo alkoholis) – greičiau nei per 2 minutes. Tad dažnai dezinfekuokime, plaukime rankas.
Vaistažolių arbatos gali pasitarnauti profilaktikai šarmindamos organizmą (tam tinka čiobrelių, dirvinių asiūklių, sidabražolių arbatos), o jau susirgus greitindamos skysčių apytaką organizme (prakaitavimą, šlapinimąsi) ir mažindamos paburkimą, uždegimą bei virusų aktyvumą.
Ž. Jankovskaja pabrėžė, kad COVID-19 virusą inaktyvuoja tik pakankamai karštos 50°C arbatos: vaistažolės užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos ir po 30 minučių tinka gerti ir koronaviruso nuginklavimui.
Drastiškiausias koronaviruso poveikis – plaučių išburkimas, viršutinių kvėpavimo takų spazmas bei mechaninis užspaudimas. Šių simptomų lengvinimui dirvinio asiūklio žolės, dirvinės našlaitės žolės, valerijono šaknų po valgomąjį šaukštą užpilkime litru verdančio vandens, palikime prisitraukti 30 minučių, nukoškime į termosą ir išgerkime per dieną.

Ajurvedos požiūris
Ajurvedos akademijos vadovė Lina Lukošienė pastebi, kad norint greitai įveikti virusą, pirmiausia verta imtis nieko nekainuojančio gydymo būdo ir paskatinti, kad organizmas pats geriau kovotų – bent vieną dieną nieko nevalgyti, tik daug gerti. Tada organizmui nereikia eikvoti energijos virškinimui, jis turi daugiau resursų kovoti su infekcija. Jeigu toks būdas – visai nevalgyti – žmogui netinka, reikėtų stengtis valgyti bent lengvai virškinamą maistą – vaisius ir daržoves, įvairias košes.
Taip pat kosint svarbu gerti kuo daugiau šiltos arbatos. Ajurveda rekomenduoja išgerti 3–4 puodelius imbierų arbatos su citrina ir medumi. Sutarkuoti ar smulkiai supjaustyti 2–3 cm ilgio gabalėlį žalio imbiero (jis kone kaip antibiotikas), užplikyti 300–400 g karšto vandens, kai kiek pravėsta įdėti medaus, įspausti ir citrinos sulčių ir šį stipriai aštrų gėrimą (nepratusiems galima sumažinti imbiero kiekį) gurkšnoti per dieną nedideliais gurkšniais. Verta du šaukštus medaus sumaišyti su šaukšteliu ciberžolės miltelių ir šį mišinį čiulpti kelis kartus per dieną. Abi pastarosios priemonės veikia panašiai kaip kosulį mažinančios įvairios pastilės.
Jei stipriai kosima, į maistą (ir į karštą arbatą) reikėtų įsidėti po pusę šaukštelio lydyto sviesto, gerti atsikosėti padedančių šilto vandens ar gėrimų. Kai kosulys smarkus:
1. Puodelyje vandens sumaišykite po pusę šaukštelio saldymedžio šaknies miltelių, maltų juodųjų pipirų, maltos ciberžolės ir 7–10 baziliko lapelių. Virkite, kol skysčio sumažės kone perpus. Įberkite pusę šaukštelio cukraus ir gerkite drungną dukart per dieną.
2. Sumaišykite po pusę šaukštelio saldymedžio šaknies miltelių, šviežių imbiero sulčių ir medaus. Suvalgykite 3–4 kartus per dieną.
3. Puodelyje vandens virkite keturias grūstas skilteles česnako, kol nuoviro sumažės perpus. Įberkite žiupsnelį druskos ir gerkite drungną.
4. Reikėtų stengtis būti šiltai ir gerti daug karštos žolelių arbatos, reguliariai masažuoti krūtinę šiltu sezamų aliejumi.

Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultacijos
Gydytoja Asta Keturkienė, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, pastebėjo, kad virusų profilaktikai reikia valgyti vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, turinčių produktų: citrinų, apelsinų, obuolių, raugintų kopūstų, imbierų, krienų, svogūnų, česnakų (kai kurie jų vadinami natūraliais antibio­tikais). Daržoves ir vaisius reikėtų valgyti žalius, kuo mažiau termiškai apdorotus, kad išliktų daugiau vitamino C. Reikėtų vartoti ir kuo daugiau prieskonių: raudonėlių, rozmarinų, ciberžolių, jau minėtų česnakų, svogūnų, krienų ir kitų, mat juose gausu fitoncidų. Vertėtų kartą per savaitę pasikaitinti pirtyje (kol nesusirgom), o garinėje pirtyje ant akmenų gerai užpilti česnako nuoviro, bičių pikio ištraukos.
A. Keturkienė pabrėžė, kad mūsų sveikata labai priklauso nuo gerųjų bakterijų kiekio žarnyne, todėl įvairių ligų profilaktikai naudingi fermentuoti ir rauginti produktai. Kasdien vertėtų suvalgyti po raugintą agurką ar porą šaukštų raugintų kopūstų – tai maistas gerosioms žarnyno bakterijoms, kurios už labai daug procesų atsakingos mūsų organizme. Gydytoja patarė prisiminti ir bičių produktus – pasistiprinti bičių duonele, žiedadulkėmis, kasdien suvalgyti po šaukštą medaus.
Pajutus pirmus viruso požymius, pasak jos, nepamainomi ciberžolė ir imbieras. Pati A. Keturkienė tada geria ciberžolės sultis ar kaupiną šaukštelį jų miltelių ištirpina stiklinėje vandens ir išgeria, vartoja česnako tabletes, geria ežiuolių arbatą su citrina ir medumi.
Pašnekovė labai vertina ir imbiero arbatą: pajutusi viruso simptomus apie centimetrą imbiero šaknies supjausto smulkiais griežinėliais, kavamale nesmulkiai sumala valgomąjį šaukštą kalendros sėklų ir juos pakaitina sausame puode, kol pasklinda aromatas. Tada užpila litru verdančio vandens ir palieka prisitraukti, o po 15 min. pradeda gurkšnoti šią arbatą su medumi. Tik gydytoja įspėjo, kad imbieras skatina prakaitavimą, todėl išgėrus šios arbatos ir išėjus iš namų lengva peršalti.
Vos pajutus pirmus viruso simptomus A. Keturkienė patarė paprašyti ir česnako pagalbos: po jo skiltelę kas valandą pakaitomis įsidėti į vieną ir kitą nosies šnervę ar susmulkinti ir padėjus prie nosies kvėpuoti jo garais. Tada tinka kambaryje prisimerkti pušų, kadagių šakelių, pasigarinti natūraliais jų ir eukalipto eteriniais aliejais. Ir pakaitinti kojas sūriame vandenyje, po to apsiauti vilnones kojines ir įsiberti garstyčių miltelių ar ant padų priklijuoti pipirinio pleistro.
Gydytoja pabrėžė, kad reikėtų vengti valgyti baltų miltų gaminių, bandelių, bananų, gerti šalto jogurto, pieno. Gyvybinės energijos atstatymui labai svarbu geras miegas ir tinkamas dienos režimas, reikėtų neeikvoti savo gyvybinės energijos baimės ir panikos emocijoms gesinti, geriau ją nukreipti imuninės sistemos labui.

Ir E. Šimkūnaitės metų patarimai
Pasidomėjome šviesaus atminimo farmacininkės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės, kurios gimimo 100-ąsias metines šiemet minime, mintimis, kaip išvengti virusų ir gydytis jiems užklupus.
Pasak žymiosios liaudies medicinos žinovės, atsparumas virusams labai priklauso nuo mūsų kraujagyslių, ypač smulkiųjų, odos ir gleivinės. Kraujagyslių būklė labai priklauso nuo geros medžiagų apykaitos, o šioji – nuo vitamino C. Normaliai medžiagų apykaitai reikia apie 100 mg, geriau įsisavinamas augalinis, daržovėse, vaisiuose esantis vitaminas C. Nėra jokio žalio augalo, kuris neturi vitamino C, galima tik kalbėti apie jo kiekį ir patvarumą. Nepageidaujami vitamino C palydovai – oksalo rūgštis ir kalcio oksalatas. Jų sočiai yra česnakuo­se, svogūnuose, todėl patarė, kaip atskirti kvapą nuo oksalato: miežio grūdo dydžio grūdeliais supjaustytas svogūno ar česnako galvutes užpilti aliejumi. Kartais pamaišant palaikyti kelias dienas, tada aliejų nupilti ir jį gerti ar valgyti, lašinti į nosį ar ausį, o tirščius reikia išmesti. Tada nebus jokio pavojaus inkstams.
Dr. E. Šimkūnaitė rašė, kad virusų luobelės plonos ir lengvai pažeidžiamos įvairių kvapniųjų medžiagų. Tikrai ne pasaka, kad įvairios kvapnios žolės ir daržovės gali ginti ir gydyti nuo virusų. Tam ypač vertingi česnakai, svogūnai, įvairūs spygliuočiai.
Dr. E. Šimkūnaitė pabrėžė, kad vos pajutus ligos pradžią, daug gali padėti prakaitavimas, žinoma, jei širdis nėra labai silpna ir nėra kitų kontraindikacijų. Pasak jos, liepžiedžių arbata ne visada yra tam ge­riausia priemonė: liepžiedžiai nelabai tinka lytinio brendimo metu, kai beria jaunatviškais spuogais, bei klimaksui prasidėjus. Nevertėtų vartoti daug liepžiedžių arbatos žmonėms, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas mažas, drauge su kortikosteroidiniais vaistais. Stiprų prakaitavimą gali sukelti bet kuri kvapi vaistažolė, ypač jei arbata geriama karšta, stipriai pasaldinta, kiek parūgštinta vitaminu. Tiems žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra aukštas arba aukštokas, Žiniuonė prakaitavimą skatinti patarė skėtinėmis aromatinėmis žolėmis (kmynais, krapais, anyžiais, petražolėmis), tik ragino nepamiršti, kad visos šios vaistažolės skatina ir šlapimo išsiskyrimą. O žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra žemas arba normalus, gerai visos lūpažiedės aromatinės žolės (čiobrelis, monarda, raudonėlis, juozažolė ir kt.), ramunės.
Visais atvejais (jei tik žmogus nėra alergiškas salicilatams), tinka avietės, gervuogės, žemuogės, žiognagės, jas ir rekomendavo rinktis. Jeigu gripuojant kosima, pravers dezinfekuojančios vaistažolės: raudonėlis, čiobreliai, juozažolės, kvapusis snaputis, „jeronimas“, monardos, vingiorykštės, dirvinės našlaitės, antrą–trečią dieną atsikosėjimą palengvins liepos ir beržo lapai, piliarožių žiedai ir lapai, šalpusnių lapai, dirvinių našlaičių žolė ir pan. Galima pasidaryti mišinį iš dezinfekuojančių ir atsikosėjimą lengvinančių žolelių arba vienų ir kitų. Pora vienokių vaistažolių, pora kitokių – ir gana.

Vietoj išvadų
Girdžiu dvejojančių, ar šie patarimai veiksmingi. Suprantama, tokių tyrimų nėra ir negali būti – šis virusas identifikuotas tik praėjusių metų gruo­džio mėnesį. Tačiau šie būdai mūsų senoliams ir kitų tautų žmonėms talkino įveikti virusines ligas ir jų pandemijas tūkstančius metų. Kodėl jie negalėtų būti veiksmingi šiandien? Svarbu ir tai, kad imdamiesi kokių nors sveikatinančių priemonių pozityviai užimame mintis ir rankas.
Dėl paskelbto visuotinio karantino mums kuriam laikui teks pamiršti biurus, mokymo įstaigas, teatrus, kinus, susitikimus su bičiuliais. Bet gal atėjo laikas perskaityti šūsnį knygų, sutvarkyti spintas ar išmokti užsienio kalbos, patobulinti jos žinias? Vietoj sporto klubo verta pradėti bėgioti ar greitai vaikš­čioti artimiausiame miškelyje ar parke, prisiminti meditacijas. O gal pagaliau mus suburs namuose gaminami šeimos pietūs, vakarienė? Kaimų ir nedidelių miestelių žmonės turi ir kitą sveikatinimo būdą – pradėti darbuotis daržuose ir soduose, sėti ir prižiūrėti ankstyvąsias daržoves.
Tikėtina, kad pavasario saulė, buvimas gryname ore, ypač miške – puikūs priešvirusiniai veiksniai.
Beje, šio rašinio autorės sūnus su žmona neseniai grįžo iš Japonijos. Toje tolimoje šalyje, kurią virusas COVID-19 pasiekė gerokai anksčiau, dauguma žmonių vaikšto su medicininėmis kaukėmis. Taip ne tik šiemet, o kasmet prasidėjus gripo sezonui. Japonijoje įprasta žmogų su kauke gatvėse ir įvairiose įstaigose sutikti visais metų laikais – taip suslogavę ar pradėję kosėti žmonės saugo aplinkinius. Japonijos medikai teigia, kad COVID -19 virusas be žmogaus išgyvena nuo kelių valandų iki 7 parų, tad ir sergančio­jo juo daiktai ar viruso paveikti paviršiai po tiek laiko tampa nepavojingi kitiems.Tad nepasiduokime panikai. Jei nerimas kankins per daug, užuot klausę žinių, pasiklausykim meditacinės muzikos, pasidarykim raminančių vaistažolių vonią, pabūkim gamtoje.

Daiva Červokienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite