Prieš Kauno paveikslų galeriją įkurdinamas Vasaros paviljonas

Kaunas
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šeštadienio pavakarę Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija kviečia į renginius, kuriuos su bendraminčiais pristato Auksės Petrulienės kuruojama bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“.

Priešais Kauno paveikslų galeriją atveriama nauja demokratiška erdvė - vasaros paviljonas, kuriame veiks kūrybinės dirbtuvės, vyks įdomūs kultūros renginiai. Paviljoną sukūrė „Office De Architectura“ komanda: Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas bei Paulius Vaitiekūnas, šiemet projektuojantys ir „Pelkės paviljoną“ („The Swamp Pavilion“) 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje. Paviljoną Kaune stato skulptoriai Simas Šidlauskas ir Artūras Burneika.

Paveikslų galerija praneša, kad projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ kvies stebėti ir analizuoti Kaune vykstančius procesus, diskutuoti ir kurti. Galerijos viduje šeštadienį bus atidaryta bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ paroda „Nukirstas miestas - persodintas žmogus“, kviečianti kalbėtis apie medžius ir žmones. Tai - viso projekto idėjinis koncentratas, saugomas galerijoje ir laukiantis išsiskleidimo už jos sienų.

Parodoje, kuri veiks iki Naujųjų metų, pasakojamos nupjautų miesto medžių istorijos: kaštonų Smetonos alėjoje Kaune bei Rojaus medžių Vusterio gatvėje (Wooster Street) Niujorke. Tačiau „Mažųjų istorijų“ erdvėje svarbiausia - žmonės. Dvi ryškiausios Kauno bendruomenės - „Kopūstų laukas“ ir „Kiemo galerija“ - atskleidžia savo ypatingus ryšius su medžiais. Erdvėje rikiuojasi eksponatai bei liudijimai: mes ir medžiai esame susiję. Šios senos giminystės įrodymai skirtingi - nuo baublio iki šiuolaikinės muzikos, nuo „Fluxus“ iki šių dienų bendruomenių meno. Medyje įstrigusi kulka iš Amerikos pilietinio karo. Prieškario Lietuvos medžių sėklos stiklo kapsulėse. Menininko Česlovo Lukensko „Ne visai sudegę šventieji“. Kompozitorės Gailės Griciūtės įgarsinti Gedimino kalno medžiai. Režisieriaus Gyčio Padegimo laiškai. Tai - daiktai ir kūriniai, medžio saiku matuojantys žmogiškumą.

Lauko sezoną prie galerijos pradės Kauno šokio teatras „Aura“. Anot jo įkūrėjos bei vadovės Birutės Letukaitės, naujoje erdvėje pristatomas prancūzų choreografės Bea Debrabant spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“ - apie medžius. Arba - apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų.

Iki spalio pabaigos paviljone veiks dailės, šokio, teatro, teksto, gamtos mokslų dirbtuvės. Jų dalyviams nereikės išankstinio pasiruošimo, paviljono veiksmą išbandyti galės ir smalsūs praeiviai, ir prisiekę meno žinovai. Birželį paviljono lankytojams „Auros“ šokėjai atvers dirbtuves, - galerijos terasoje mokys ryšį su aplinka atkuriančių judesio technikų. Lankytojus pakvies ir kolektyvinio manifesto rašymo dirbtuvės, Forumo teatro diskusijos, „Bombo feminista“ būgnų ritmai, botaniniai pasivaikščiojimai po žalius Paveikslų galeriją supančius šlaitus.
ELTA