Tokia mintis – perkelti muziką iš tradicinių erdvių į kiek neįprastas vietas – kilo keliems Prienų krašto entuziastams, o po pusmečio idėja virto kūnu ir spalio 1–2 dienomis jaunieji muzikantai iš koncertų salių persikėlė po atviru dangumi, o Žvėrinčiaus miške suskambo F.Liszt, F.Shopin, S.Prokofjev, G.Faure, P.Y.Čaikovskij ir kitų legendinių kompozitorių kūriniai. Juos atliko 5 kilometrų sveikatingumo tako atkarpoje nuo Prienų Birštono kurorto link išsidėstę Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos, Klaipėdos Stasio Šimkaus, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijų,  Kauno Juozo Naujalio muzikos bei Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijų, Birštono ir Prienų meno mokyklų mokiniai.
Nors renginį organizuoti patikėta Prienų „Žiburio“ gimnazijai, vienas iš „Skambančio miško“ idėjinių lyderių – tai kraštietis, buvęs Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorius Aidas Aldakauskas. Anot jo, mintis surengti tokį renginį kilo būtent pandemijos laikotarpiu kartu su bičiuliu, tradicinės Mokytojų dienos regatos partneriu Arvydu Stašaičiu vaikštant Žvėrinčiaus miško takais.
Visgi prieniškis prisipažįsta, jog pačiai idėjai pradžią davė jaunas mokytojas. „Kai kartu su A. Stašaičiu vaikščiojom Žvėrinčiaus miške, jis užsiminė, kad susipažino su vienu pianinų meistru, svajonančiu, kad įvairiose Prienų miesto vietose atsirastų šie instrumentai. „Gal kas nors pagros, o vaikai susigundys ateiti į muzikos mokyklą“, – tuomet viltimis A. Stašaičiui dalijosi jaunuolis. Atpažinau tą keistuolį iš karto – tai muzikos mokyklos mokytojas Valerij Sogačiov, kuris taip pat yra ir puikus instrumentų derintojas. Taip ir kilo „Skambančio miško“ idėja, o ir pavadinimui sugalvoti nereikėjo daug laiko, dėl vietos daug diskusijų taip pat nekilo“, – apie pirminę renginio idėją pasakojo A. Aldakauskas.
Paklaustas, kodėl iniciatyvai įgyvendinti pasirinktas būtent Žvėrinčiaus miškas, o ne tokios tradicinės erdvės, kaip miesto aikštė ar atgimę ir renginių organizatorių pamėgti parkai, A. Aldakauskas sako, jog šiame renginyje netradicinė ne tik vieta: neįprasta ir tai, kad muzikantui neskauda širdies dėl to, jog galbūt instrumentams lauke ne vieta, bet jam labai svarbu populiarinti fortepijoninę muziką, netradiciška, kad matematikas rūpinasi, jog atsirastų muzikuojančių, o muzikuojantys galėtų išbandyti irklavimą vikingų valtimis. Anot save renginio savanoriu vadinančio A. Aldakausko, galbūt keista ir tai, kad verslininkas po mišką tampo pianinus, tačiau jam svarbu, kad žmonės sveikatintųsi, todėl ir tikslas pateisina visas priemones.
Beje, vienas iš idėjos iniciatorių prisipažįsta, jog stebuklingai aukštų tikslų prieniškiai sau nekėlė – viskas buvo grįsta entuziazmu, todėl ir pagrindiniai renginio uždaviniai – nematerialūs.
Prieniškis pastebi, jog šiandien per mažai kalbame apie kūno ir sielos harmoniją bei mažutes, bet svarbias datas – Muzikos dieną, Kultūros ir sporto dieną beiMokytojo dieną.
Buvęs „Žiburio“ gimnazijos direktorius taip pat sako, jog „Skambantis miškas“ tai puikus pavyzdys, kaip kelios iniciatyvos – senutė, jau 14 metų vykstanti, Mokytojo dienos regata ir ką tik užgimęs „Skambantis miškas“ gali papildyti viena kitą ir kaip muzika gali sujungti du kaimyninius miestus ne tik fizine, bet ir kultūrine, dvasine prasme.
„Nesiekėme rekordų, todėl ir įdėto laiko, darbo, dalyvių ir žiūrovų neskaičiavom, tačiau, manau, nesuklysčiau, sakydamas, jog dalyvavo apie 100 moksleivių ir jų mokytojų. Ačiū jiems! Mano tikėjimas visada buvo toks – nesvarbu, kiek mūsų yra, bet svarbu, kaip ir dėl ko mes tai darome, todėl viliuosi, kad ilgainiui „Skambantis miškas“ taps dar viena tradicija, kurią puoselėja Prienų „Žiburio“ gimnazija“, – mintimis apie renginį dalijosi A. Aldakauskas.
Rimantė Jančauskaitė