Prie sunkvežimio vairo pasodino meilė

Šiauliai
Toma svajoja kada nors gyventi ir dirbti JAV. Ten darytų ne ką kita, o vairuotų milžiniškus amerikietiškus vilkikus. (A. Rutkausko nuotr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pagalvojus apie sunkvežimio vairuotoją, prieš akis iškyla stiprus ir drūtas vyriškis. Tačiau daugiau nei dešimt tonų sverianti transporto priemonė paklūsta ir smulkutei šiaulietei Tomai Bačianskaitei. Neseniai ji grįžo iš 11 savaičių trukusios komandiruotės Europoje. Kai paklausiu, kokias šalis aplankė, sunkvežimiu vežiodama krovinius, Toma nusišypso: „Būtų paprasčiau išvardyti, kur nebuvau.“

Vairuoja kartu su sužadėtiniu

22 metų Tomos vairuotojo pažymėjime nurodyta CE kategorija. „Kai nusprendžiau įgyti teisę vairuoti sunkvežimį, instruktoriai žiūrėjo į mane ir klausė: „Kaip tu sugebėsi?“ Palyginti su kitomis merginomis, buvau labai smulki. Bet kai įrodžiau, kad moku vairuoti, pakeitė nuomonę. Apskritai, Europoje moterys, vairuojančios sunkvežimius, nieko nestebina. Olandijoje netgi yra įmonė, kurios vairuotojos – vien moterys“, – pasakoja ji.

Jaunosios sunkvežimio vairuotojos pažymėjimas „šviežias“ – jį T. Bačianskaitė gavo prieš tris mėnesius. Tuo pačiu ypu įgijo profesinę kvalifikaciją kroviniams/ keleiviams vežti (95 kodas). Tuomet nieko nelaukusi įsidarbino vienoje didžiausių logistikos įmonių ir leidosi į pirmuosius reisus. Tiesa, ne viena, o su sužadėtiniu Ovidijumi, kuris irgi yra sunkvežimio vairuotojas. Su juo Toma susipažino, studijuodama Šiaulių kolegijoje – abu jaunuoliai buvo pasirinkę tą pačią transporto vadybos specialybę. O dabar dirba toje pačioje įmonėje.

Nors sėsti prie sunkvežimio vairo paskatino meilė, būta ir kitų priežasčių. T. Bačianskaitė pasakoja, kad nuo pat mažens labiau už lėles rūpėjo karstymasis po medžius, indėnai, vėliau – dviračiai, automobiliai ir kitos nutrūktgalviškos pramogos.

Be to, prie sunkvežimių vienu metu darbavosi merginos tėtis, mat dėdė turėjo pervežimo įmonę. Galbūt dėl to šeima, sužinojusi apie Tomos profesinį pasirinkimą, per daug nenustebo. „Močiutė sakė: „Ot, taip ir galvojau!“ Matė, kaip mėgdavau žiūrėti „Ledo kelią“, – nusijuokia Toma. Omeny ji turi amerikiečių kuriamą ekstremalios realybės laidą, kurioje fiksuojami ledo keliu važiuojančių vilkikų vairuotojų nuotykiai ir iššūkiai.

Dviejų kvadratinių metrų miegamasis

Poros, drauge vairuojančios sunkvežimius, – vėlgi anokia naujiena Europoje. Toma sako žinanti sutuoktinius, kurie užaugino vaikus ir vietoje ramios senatvės pasirinko būtent tokį gyvenimo būdą.

„Dviese galima nuvažiuoti labai didelį atstumą. Mes su Ovidijumi vairuojame pasikeisdami kas tris valandas, o bendrai sudėjus, per dieną galime nuvažiuoti 18 valandų. Iš tikrųjų dabar jau nebeįsivaizduojame gyvenimo atskirai. Kaip kažkas pasakė: jeigu neišsiskyrėte per tas 11 savaičių, niekada neišsiskirsite. Gal ir buvo teisūs, nes kai dviese nuolatos sėdi dviejų kvadratinių metrų kabinoje, pasitaiko visko: ir pykčių, ir trinties. Bet neišlipsi ir netrenksi durimis. O jeigu ir išlipsi, kas tuomet? Stovėjimo aikštelėje apeisi ratą ir sugrįši atgal“, – šypteli Toma.

11 savaičių, praleistų Europos keliuose, poros namais buvo sunkvežimis. Jame, pasak Tomos, ir jauku, ir patogu, tad viešbučių neprireikia. Kabinoje yra dviaukštė lova, daugybė stalčių daiktams susidėti, šaldytuvas. Priekabos šonuose galima laikyti rūbus, maistą ir kelioninį dujų balioną, atstojantį viryklę. „Stengiamės valgyti kuo mažiau greitojo maisto ir gaminame patys. Grįžusi pasisvėriau – numečiau 3 kilogramus!“ – sako Toma ir priduria, kad su sužadėtiniu įsigudrindavo net pasportuoti: nusipirko šokdynę, ketina įsigyti paspirtukus.

Ko sunkvežimyje nėra – tai alternatyvos vonios kambariui. Vairuotojai prausiasi degalinėse ir stovėjimo aikštelėse įrengtuose dušuose, kurie, pasak Tomos, labai tvarkingi. Keliaudama mergina netgi sugeba pasidaryti gelinį manikiūrą. „Nueinu į vairuotojams skirtą kambariuką, įjungiu savo LED lempą, pasigražinu ir vėl į kelią“, – sako ji

Ratą kiša lengvieji automobiliai

Toma džiaugiasi, kad, vairuodama sunkvežimį, turi galimybę užsidirbti, pakeliauti ir pabendrauti su įvairių tautybių žmonėmis. O svarbiausia – būti kartu su sužadėtiniu.

Tačiau minusų šioje profesijoje taip pat yra. Tai – didelis nuovargis ir pavojingi keliai. „Pavyzdžiui, Italijos ar Portugalijos miesteliuose yra labai siaurų keliukų, kuriuose vos pralendi. Arba tenka važiuoti į stačius kalnus. Tuščias sunkvežimis sveria apie 12 tonų, pasikrovus – apie 30. Kai reikia su tokiu svoriu užvažiuoti į aukštą kalną, kinkuoji ir galvoji: užtrauksi ar ne. Dar, būna, važiuoji prie pat didžiulių skardžių – jeigu esi pavargęs, nėra koncentracijos, gali blogai baigtis“, – pasakoja Toma.

Kelyje pasitaiko ir apiplėšimų. Tarkime, Prancūzijoje prie kai kurių miestų vairuotojams nepatartina sustoti, nes gali likti ir be kuro, ir be krovinio. „Prancūzijoje išvažiuojame iš degalinės, žiūrime – stovi policija. Sustojame ir mes, klausiame: gal tikrins? Pasirodo, kad netoliese apvogė „Amazon“ sunkvežimį. Nupjovė plombas ir iškraustė dalį krovinio“, – pasakoja Toma.

Vis tik baisiausias matytas vaizdas – sunkvežimių avarijos. Galingą transporto priemonę ypač sunku suvaldyti slidžiame kelyje, kartais avarinių situacijų sudaro ir lengvųjų automobilių vairuotojai. Pasitaiko, kad tai daro specialiai, erzindami ir nesuvokdami, į kokį pavojų stato save ir kitus.

Vargas dėl kaštonų

Tomos ir jos sužadėtinio sunkvežimyje keliauja įvairios prekės: pradedant maisto produktais, buitine technika ir baigiant kaštonais: „Su tais kaštonais... Vežėme juos į Italiją, netoli Milano. Atvažiuojame, iškrauname, o žmogus, kuris priima krovinį, pareiškia: „Man netinka šita produkcija, vežkite, kur norite.“

Tokių istorijų, pasak Tomos, ne viena. „Iš Slovakijos į Lenkiją vežėme telefonus. Nuvažiuojame ir laukiame, nes darbuotojai turi patikrinti telefonų kokybę. Po penkių valandų mums telefonus sukrauna atgal – pasirodo, visi brokuoti. Vėl važiuojame į Slovakiją. Kitą kartą pasikrauname Italijoje, prie to paties Milano. Krovinys – saldainiai, sausainiai. Nuvažiuojame 200 kilometrų, jau beveik Austrija, skambina vadybininkė ir sako: „Nežinau, man atrodo, kad jums reikia eiti į bažnyčią. Ne tą pakrovė, turite grįžti atgal“, – juokiasi Toma.

Per 11 savaičių trukusią komandiruotę ji sako neaplankiusi tik trijų Europos šalių: Šveicarijos, Kroatijos ir Slovėnijos.

Šiauliuose mergina su sužadėtiniu pabus mėnesį, o tuomet ir vėl leisis į kelią. „Ovidijaus senelis yra sunkvežimio vairuotojas. Sugrįžta, išbūna tris savaites ir viskas – jam būtina išvažiuoti. Nes sunkvežimio vairavimas jau tapęs gyvenimo būdu. Ar ir mums taip nutiks, nežinau. Kol kas norime pakeliauti, užsidirbti ir ši specialybė tam labai tinkama“, – sako Toma.

JAGO vairavimo mokykla: paklus ir automobilis, ir sunkvežimis

„Džiaugiamės, kad daug mūsų mokinių C ir CE kategorijos egzaminus „Regitroje“ išlaiko iš pirmo karto“, – sako JAGO vairavimo mokyklos įkūrėjas Irmantas Jagminas. JAGO mokytojai ir instruktoriai padeda pasiruošti visų kategorijų vairavimo egzaminams.

Norintiesiems išmokti vairuoti sunkiasvorius krovininius automobilius ir sunkvežimius I. Jagmino vairavimo mokykla siūlo C, CE ir C + CE kategorijų kursus. Už juos galima sumokėti išsimokėtinai, be jokio pabrangimo.

JAGO autoparką sudaro net 20 skirtingų transporto priemonių. Viena jų – mokomasis sunkvežimis MAN TGA. Jį galima išsinuomoti praktinio egzamino „Regitroje“ laikymui, nes pažįstamas vairas padeda jaustis drąsiau. Tiesa, JAGO instruktoriai nuo pat pradžių daug dėmesio skiria pradedančiojo vairuotojo baimėms nugalėti, moko pasitikėti savimi, valdant sunkiasvorę transporto priemonę.

JAGO ruošia visų kategorijų vairuotojus. Pradedant motociklais, lengvaisiais automobiliais ir baigiant traktoriais ar krautuvais. Be to, tai – viena pirmųjų vairavimo mokyklų Lietuvoje, savo mokiniams suteikianti galimybę rezervuoti norimus pravažiavimų laikus išmaniojoje aplikacijoje „TimeSpex“. Dėl to planuoti praktinę mokymosi dalį dar patogiau ir lengviau.

Daugiau informacijos www.vairuoti.lt.

Reklama