Prie Neries – apie Lietuvos laisvės kovas

Kaunas
Autorės nuotr.
Virginija Šimkūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Birželio pradžioje Gegužinės kaime sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“, vyko IX Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio sąskrydis. Sodyboje atvykstančius sutiko architektas, sodybos bendrasavininkas, projektuotojas ir statytojas Rolandas Bortkūnas, kuris susigrąžinęs senelio žemę, atgaivino savo senelių sodybą.

Pastatė dvarelį, kuris atkartoja senąją kaimo architektūrą. Šis namas – tai pavyzdys, kaip liaudies architektūra gali būti pritaikyta šiai dienai. Sąskrydį atidarė kraštotyrininkas, Laisvės kovotojų prisiminimų įamžintojas Romas Kaunietis. Pakelta Lietuvos vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas. Visiems įteikti IX sąskrydžio ženkliukai. Ataskaitinį metinį pranešimą už LLKĮS 2018 m. veiklą ir buhalterinę ataskaitą pristatė sąjūdžio pirmininkė – dr. Aistė Petrauskienė. Naujai priimti penki nariai. Pranešimas ir ataskaita patvirtinta balsuojant. 2019 m. LLKĮS numatomus darbus išsamiai pristatė Žilvinas Montvydas. Pranešimus padarė: Greta Paskočiumaitė – „Partizanas laisvės kovoje: istorikas ar herojus“, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius – „1952-1953 m. LLKS valdymo krizė“, Dovilė Čiaplikaitė – „Tauro apygardos partizano Žilvino dienoraštis 1949-1950 m.“, Juozas Dabkevičius – „Verslo indėlis įamžinant laisvės kovas”, Algimantas Stalilionis – „Pilietinė iniciatyva įamžinant laisvės kovas: Niurkonių dvaro bokšto atvejis“.

Dalyvius sveikino rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius. Apvalųjį stalą „LLKĮS ateities vizija“ vedė kultūros paveldo centro paminklosaugininkas, archeologijos draugijos narys Žilvinas Montvydas. Sąskrydyje dalyvavo įvairių pomėgių, skirtingo amžiaus dalyviai. Buvo net šeimų, jauniausiai dalyvei – 4,5 mėnesio. Rugilės Grendaitės vedami aplankėme Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčią. Šventoriuje apžiūrėjome įrengtą istorinį stendą ir neseniai padarytą darželį. Bažnyčioje virš zakristijos apžiūrėjome išlikusią partizanų slėptuvę. Rugilė daug pasakojo apie šios bažnyčios statybą, čia kunigavusius kunigus.

Gegužinės klebonas Steponas Rudžionis (slapyvardis Vėjas), gimęs 1890 m., kunigas, partizanas. Nuo 1945 m. sausio aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime. Tada pas jį į kleboniją gegužinėje atvyko Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir dar 15 partizanų. Pasi tarimo metu kunigas sutiko tapti Gegužinės partizaninio judėjimo organizatoriumi. Buvo griežtas, reiklus, didelis patriotas. Yra pats sakęs, kad jam reikėjo gimti ne kunigu, o generolu. 1946 m. buvo suimtas, teistas, 1949 m. mirė Vorkutoje.

Apie etnografinės sodybos atkūrimą išsamiai ir suprantamai pasakojo architektas Rolandas Bortkūnas. Ilgai vakarota, klausytasi ne tik paukščių, čiulbančių Neries pakrantėse, dainuotos patriotinės dainos. Armonikas virkdė net trys – Romas Kaunietis, Valdas Striužas, Albinas Vaškevičius. Antrąją dieną keliauta po Kaišiadorių rajoną, pasakojo Rugilė Grendaitė, Vykintas Vaitkevičius. Dėkingi Rugilei Grendaitei už organizacinį darbą bei skanius pietus, vakarienę.

Ona Striškienė, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio narė