Prie Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos prisijungė Ričardas Vižinis

Utena
R. Vižinis
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pastaruoju metu Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinėje tarnyboje vyrauja džiugios nuotaikos. Prieš mėnesį prisiekė du nauji ugniagesiai gelbėtojai. Šiandien, spalio 28 d., dar vienas jaunas molėtiškis, Ričardas Vižinis, pasiryžo savo gyvenimą susieti su mūsų tarnyba. Kolegų ugniagesių gelbėtojų ir Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebono dekano monsinjoro Kęstučio Kazlausko tėvų akivaizdoje viešai perskaityti priesaikos žodžiai dar labiau įpareigoja tarnauti Tėvynės ir žmonių labui.

Klebonas K.Kazlauskas Ričardui palinkėjo turėti tokią stiprybę, kokią turėjo arkivyskupas Teofilius Matulionis, kuris yra mūsų kraštietis ir paskelbtas palaimintuoju. Gyvenime bus daug ir linksmų, džiaugsmingų akimirkų, bet bus ir liūdnų dienų, todėl klebonas linkėjo niekada neabejoti savo pasirinkimu.

Keletas klausimų ir tarnybą pradedančiam Ričardui.

1. Kaip galėtum ugniagesių gelbėtojų bendruomenei pristatyti save?

Gimiau Panevėžyje, augau Molėtų rajone. Pradinę, pagrindinę ir gimnaziją baigiau Molėtuose, vėliau įstojau į Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultetą biomedicininės diagnostikos specialybę. Baigęs Vilniaus kolegiją iškart įstojau į ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Laisvalaikiu mėgstu žaidžiu Go/baduki.

2. Kas paskatino tapti ugniagesiu gelbėtoju?

Visada norėjau padėti žmonėms, todėl ir tapau ugniagesiu gelbėtoju. Mano šeima, draugai ir pažįstami taip pat palaikė šį mano apsisprendimą.

3. Kokį įspūdį paliko mokslas ugniagesių gelbėtojų mokykla? Ar lengvai įveikei praktines užduotis mokykloje?

Ugniagesių gelbėtojų mokykla paliko labai gerą įspūdį, labai įdomios ir turiningos studijos, geri dėstytojai, nors prisipažinsiu, pirmomis dienomis tikrai buvo sunkoka, bet laikui bėgant pripratau ir studijos tapo vis lengvesnės ir įdomesnės.

4. Ar po mokslų UGM pasikeitė požiūris į gaisrinės saugos reikalavimus?

Baigus UGM mano požiūris į gaisrinės saugos reikalavimus labai pasikeitė, supratau jog viskas yra kur kas sudėtingiau nei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, pradėjau atkreipti dėmesį į naujus dalykus ir suprasti jų svarbą.

5. Per mokslų UGM ir praktikos laiką tikriausiai neteko patirti kai tenka vykti į realų iškvietimą . Ar nebaisu bus vyktį į pirmą iškvietimą?

Žinoma, yra šioks toks jaudulys, bet per daug stipriai nesijaudinu. Nors į realius iškvietimus vykti neteko, bet turėjome gana nemažai praktikos kuo realesnėmis sąlygomis.

6. Kaip įsivaizduoji savo pirmą tarnybos dieną?

Pirmąją savo tarnybos dieną įsivaizduoju gana įtemptą dėl naujų pareigų su vis “lendančiomis“ į galvą mintimis apie galimus nelaimingus įvykius... Tačiau tuo pačiu, manau, jog ji neprailgs, nes sups labai malonus, draugiškas, linksmas ir, kas svarbiausia, palaikantis kolektyvas.

Tarnybos viršininkas Rolandas Pumputis palinkėjo, kad kiekvienas iš mūsų turime būti pavyzdys greta esančiam. Tik sunkiu savo darbu, pavyzdžio rodymu kitiems mes galime tapti autoritetais ir įgyti visuomenės pasitikėjimą. Didvyriais ne gimstama, jais tampama, tad linkiu Ričardui tapti pačiu geriausiu ugniagesiu gelbėtoju, įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems.