Prezidentas NATO šalių lyderiams: augančių grėsmių akivaizdoje būtina stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame flange
Dainiaus Labučio nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur Aljanso lyderiai tariasi, kaip efektyviai atremti Rusijos keliamas grėsmes euroatlantinei erdvei, ir „NATO 2030" iniciatyvą, kaip užtikrinti pasirengimą ateities grėsmėms ir iššūkiams.
Kreipimąsi į NATO šalių vadovus Lietuvos Prezidentas pradėjo pabrėždamas transatlantinio ryšio ir vienybės svarbą. Pasak šalies vadovo, NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo ir kolektyvinės gynybos garantu. Transatlantinio ryšio puoselėjimas tarp Europos ir Šiaurės Amerikos Lietuvai yra gyvybiškai svarbus – jis neturi jokių alternatyvų.
„Vienybė gana dažnai reiškia kompromisus. Mes galime leistis į kompromisus dėl daugelio dalykų, bet ne dėl vertybių ir principų, kuriais remiasi nedalomas Europos ir Šiaurės Amerikos saugumas. Tai ne tik mūsų pareiga, tai yra mūsų misija", – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas įvardijo Rusiją esant pagrindine ilgalaike grėsme NATO. Rusija sąmoningai siekia ardyti teisės viršenybės principais ir demokratinėmis vertybėmis pagrįstą pasaulio tvarką. Taip pat akcentavo nerimą keliantį Rusijos ir Baltarusijos režimų suartėjimą, taip pat spartėjančią karinę ir politinę abiejų šalių integraciją.
„Sustiprėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija labai neramina. Kurios iš jų galia dominuos, nėra sunku atspėti. Toks scenarijus reikšmingai pablogintų euroatlantinės erdvės saugumą. Turime galvoti, kaip sustiprinti atgrasymo ir gynybos laikyseną", – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, būtina toliau stiprinti priešakinių pajėgų parengtį, oro gynybą ir siekti didesnio JAV pajėgų įsitraukimo regione. „Augančių grėsmių akivaizdoje būtina stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame flange", – pabrėžė Prezidentas.
Šiems tikslams pasiekti, pasak Prezidento, reikalinga vieninga NATO pozicija dėl kolektyvinio finansavimo didinimo. „Lietuva pasiryžusi ir toliau didinti savo indėlį į kolektyvinį saugumą. Esame sutarę, kad iki 2030 m. mūsų gynybos biudžetas, jau dabar viršijantis 2 proc. BVP, pasieks 2,5 procento", – teigė šalies vadovas.
Kreipimesi į NATO šalių vadovus Prezidentas akcentavo NATO atvirų durų politikos įgyvendinimo svarbą. „Bukarešto aukščiausio lygio susitikimo sprendimas, kad Ukraina ir Sakartvelas taps NATO nariais, buvo priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Sprendimai turi būti įgyvendinti, o pažadai – ištesėti", – sakė šalies vadovas, priminęs, kad Ukrainai ir Sakartvelui privalome padėti visomis įmanomomis politinėmis ir praktinėmis priemonėmis įgyvendinti savo aspiracijas.
