Prasmingas signataro J. Šaulio gyvenimas: ne tik sau, bet ir žmonijai

Klaipėda
Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumas.
Reporteris Gargždų Banga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra 1918 metų Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį ir primenanti, kokia brangi laisvė, kurią mes turime nuolatos puoselėti ir saugoti.

Prieš daugiau nei šimtą metų Lietuva peržengė vieną svarbiausių savo istorijos slenksčių. Tąkart žengtas Lietuvos Tarybos drąsus ir vieningas žingsnis paskelbė pasauliui, kad po ilgai trukusios okupacijos ir priespaudos išlikusi lietuvių tauta prisiima atsakomybę įgyvendinti prigimtinę teisę – sukurti savo valstybę. 1918-ųjų Nepriklausomybės Aktas ir šiandien išlieka kaip unikalus istorinis reiškinys, lėmęs laisvės idėjų svarbą ir gyvybingumą visoms ateities kartoms.

Anuomet, 1918 m. vasario 18 d., dr. Jurgis Šaulys laikraštyje „Lietuvos aidas“ rašė: „Laukiamoji valanda išmušė. Šeštadienį, vasario 16 d., Lietuvos Taryba vienu balsu nutarė paskelbti Lietuvos nepriklausomybę ir kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių tam tikru aukščiau spausdinamu pareiškimu, prašydama jų pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

<...>Nuo šios valandos Lietuvos valstybė, Lietuvos Tarybos kėliama, atgimsta iš nauja. Atgimsta kartu mūsų veidentuvėje ir visa virtinė jos kūrėjų bei gynėjų, o ypačiai visos eilių eilės tų jos gaivintojų, kurie, valstybei žlugus, puolėsi kelti ją vėl ant kojų žodžiu, raštu, darbu.“

Šios svarbios mintys kviečia susimąstyti, kokie svarbūs esame mes, mūsų darbai ir mūsų tikslai ateities Lietuvai. Už tai, kad gyvename laisvoje, demokratiniais pagrindais atkurtoje valstybėje, turime būti dėkingi Vasario 16-osios signatarams, kurie rizikuodami būti apkaltinti sukilimu prieš tuometinę Vokietijos valdžią, įvykdė visos tautos valią.

Šiandien padėką ir pagarbą norisi išreikšti Vasario 16-osios Akto signatarui, visuomenės veikėjui, spaudos darbuotojui, pirmajam oficialiajam Lietuvos diplomatui, kilusiam iš mūsų krašto, dr. Jurgiui Šauliui. Neabejotina, kad tai viena ryškiausių XX a. Lietuvos asmenybių: patriotas ir valstybininkas, žavėjęs ne tik savo nuveiktais darbais, bet ir ne ką mažiau įdomia asmenybe. Tai puikus pavyzdys jaunajai kartai, kaip nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, siekti mokslo aukštumų, neprarasti tikėjimo laisve ir visada išlikti lojaliam savo kraštui ir Tėvynei. „Gyvenimas juk turi prasmės, jei gali žmogus gyventi ir dirbti ne tik sau, bet ir savo artimiesiems – savo kraštui ir savo Tėvynei, taigi ir visai žmonijai“, – buvo įsitikęs dr. J. Šaulys.

Džiugu, kad tęsdama jau tradicija tapusią gėlių perdavimo ceremoniją, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 15 d. Prezidentūroje pagerbs visus 20 sig­natarų, įteikdama gėlių puokštes jų artimiesiems, giminėms. Šios gėlės bus padėtos signatarų tėviškėse, prie paminklų, koplytstulpių. Dr. J. Šauliui skirta gėlių puokštė bus parvežta į Balsėnų kaimą, kur buvusioje sodyboje jo garbei pastatytas koplytstulpis.

Visi siekiantieji daugiau sužinoti apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvai, pažinti mūsų iškilaus kraštiečio J. Šaulio asmenybę yra kviečiami apsilankyti Gargždų krašto muziejuje ir dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Nepriklausomybės Akto signatarai – Jurgis Šaulys ir Antanas Smetona“.

Gintarė SARGŪNAITĖ, Gargždų krašto muziejaus edukatorė, Vasario 16-osios klubo narė