Prasidėjo priešrinkiminis vajus

Šiauliai
Stasys Puščius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tai yra Etaplius.lt piliečio-reporterio nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Artėja rinkimų diena. Jau nenutyla kalbos ir atskiri pasisakymai. Kas taps miesto meru?

Prisimenu praėjusius rinkimus. Kiek buvo visokių propogandinių spaudinių, spalvotų ir nespalvotų. Labai rūpėjo šiauliečiams išsirinkti gerą miesto merą ir Tarybą. Labai daug buvo kandidatų. Visi garsiai kalbėjo, agitavo ir kalbėjo apie darnų darbą. Bet kaip bebūtų gaila, darnaus miesto valdžios sutarimo ir darbo nebuvo. Visą kadenciją vyko barniai ir įvairūs vieni kitų kaltinimai. Prasidėjo ir visą laiką vyko kėdžių stumdymas ir piktų akių žvairavimas. Klausantis šiauliečių kalbų, labai daug jų yra pasimetę ir žada net neiti į rinkimus. Tai čia jau blogai. Eiti balsuoti privalo visi piliečiai, juk būtina atlikti savo pilietines pareigas.

O ką rinkti į merus? Mano supratimu, reikia rinkti tokius, kurie turi aiškius nesavanaudiškumo bruožus. Reikia tokio mero, kuris nelakstytų po nežinomus kampus, bet dirbtų savo miestui, savo rinkėjų labui. Reikia tokio miesto vadovo, kuris miesto gatves grįstų savo krašto akmenimis, bet nesidairytų į kitas šalis ir iš ten vežtų akmenis, bei kitas medžiagas, kurių sočiai turime patys. Štai pasidairykime po Lietuvą. Kiek daug statinių, išmūrytų iš mūsų krašto laukų. Keliolika metų teko gyventi Rokiškyje. Ten daug statinių ir gyvenamų namų, pastatytų anais laikais iš akmenų, kurių nereikėjo vežti iš svetimų žemių. Ir visoje Lietuvoje, daugybė statinių iš savų tėvynės akmenų. Labai gerai prisimenu tuos dar ne kolūkio laikus, kada kaimo žmonės apdirbdami savo laukus rinkdavo akmenis ir pildavo gale lauko į krūvas. O paskui statydavo akmeninius tvartus, sklepus ir net gyvenamus namus. Vežimas iš svetimų kraštų akmenis ar kitokias statybines medžiagas, kurių turime sočiai savo žemėje, yra ne kas kita, kaip labai giliai užslėptas korupcinių pinigų plovimo atvėjis. Čia ne vien mano nuomonė.

Taigi, piliečiai, rinkite tokius, kurie nešvaistys mūsų visų sudėto biudžeto po svetimus kraštus, bet stengsis taip tvarkyti reikalus, kad pinigai liktų savo krašto žmonėms.