Angle down Atgal

Pradėtas tvarkyti Punios piliakalnis

Punios piliakalnio su gyvenviete teritorijoje pradėti tvarkybos darbai, kurių metu bus sutvarkytas ir pritaikytas lankymui piliakalnis, šią savaitę pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Darbų metu bus naikinama paviršinė erozija, atstatomas rytinis šlaitas, atnaujinami takai, tvarkomi želdiniai atliekant papildomus kraštovaizdžio – panoraminius – kirtimus, demontuojamos sovietmečiu piliakalnio prieigose pastatytos akmens mūro sienutės, atliekami kiti būtini šio kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo darbai.

Kartu su minėtais darbais bus vykdomi ir būtini archeologiniai tyrimai.

Alytaus rajono savivaldybė skelbia piliakalnio tvarkymo projektui skyrusi 75 tūkst. eurų. Visų darbų vertė siekia 339,45 tūkst. eurų.

Projektą įgyvendina Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, jis daugiausia finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Tvarkybos darbų metu bus atnaujintas ir pratęstas akmenų grindinio takas, įrengti nauji suolai, informacinis stendas, lankytojų skaičiuotuvas, dviračių stovai, takai, apsauginės tvorelės, nauji laiptai, apžvalgos-poilsio aikštelės.

Bus sutvarkyta ir teritorija prie Nečiuikų šaltinio, įrengtas priėjimo takas prie vandens. Takas bus įrengtas ir palei Punelės upelį. 

Punios piliakalnis yra Alytaus rajone, šalia Punios kaimo, Nemuno dešiniajame krante, prie Punelės upelio žiočių. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas.

Buvo manoma, jog ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais, todėl piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui: „Tai kapas Margio milžinų!“.

Kultūros paveldo departamento teigimu, Punios piliakalnis išsiskiria ne tik savo kraštovaizdžio aplinka, nes yra Punios kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir rytinėje pusėje ribojasi su Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, bet taip pat tai – vienas aukščiausių ir vienas žinomiausių piliakalnių Lietuvoje, jo šlaitų aukštis siekia 44 metrų.

Iš istorinių duomenų žinoma, kad XIV amžiaus pabaigoje ant piliakalnio stovėjo Punios pilis, siejama su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvarais, vėliau iki XVIII amžiaus jame buvo dvarvietė – Punios seniūnų rezidenciniai rūmai.

Žinoma ir legenda apie piliakalnyje gyvenusio kunigaikščio Margio dukters ir nekilmingo bernaičio Kęstučio meilę. Margis ir dukrą, kuri nepaklususi jo valiai, ir Kęstutį, besprunkančius laiveliu per Nemuną, strėlėmis pašovęs, ir jie nuskendę.

Taip pat žinomi pasakojimai apie kalne buvusią skylę, į kurią metus kepurę, kažkas iš tos skylės sviesdavęs ją atgal, apie kartais iš tos skylės pasigirsdavusį gražiai dainuojantį moterišką balsą.

Kultūros paveldo departamentas tikisi, kad vykdomi darbai dar labiau pasitarnaus šio įstabaus piliakalnio žinomumui, prieinamumui, o jis lankytojus nudžiugins nepakartojama nuo jo atsiveriančia panorama, sužadins norą domėtis ir jo istorija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite