Angle down Atgal

Politologai R. Žemaitaičio išvertimo iš posto nesureikšmina: džiaugtis kvaila

Politologai nesureikšmina fakto, kad antradienį po slapto balsavimo „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis neteko savo posto. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, tiek R. Žemaitaičio pašalinimas, tiek po to iškilusi dilema, koks likimas laukia atsilaisvinusios kėdės parlamento valdyboje, nėra pirmumo svarbos klausimai. Jo teigimu, tai tik „figos lapelis“ prieš pagrindinį mūšį – bandyti dar kartą pašalinti dabartinį Seimo vadovą Viktorą Pranckietį iš užsiimtų pozicijų.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė pabrėžia, kad valdančiųjų mobilizacija, surenkant 72 balsus prieš R. Žemaitaitį taip pat neturėtų būti laikoma įrodymu, kad valdančioji dauguma gali džiaugtis potencija. Jos teigimu, R. Žemaitaitis turi per menką politinį svorį, kad pergalė prieš jį reikštų didžiulį pasiekimą.

„Aš manau, kad šis klausimas apskritai yra apie nieką dėl to, kad Žemaitaitis yra sėdintis mišrioje grupėje, nepriklausantis niekam, neturintis savo frakcijos. Apskritai, džiaugtis laimėjimu dėl Žemaitaičio atrodo kvailokai“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Tuo tarpu VDU profesorius pabrėžė, kad sekant demokratinių valstybių tradicijas, R. Žemaitaitis ir negalėjo likti užimtame poste po to, kai buvo išmestas iš valdančiosios daugumos.

„Sprendimas atitinka iš esmės politines tradicijas, kurios turėtų veikti normalioje demokratijoje – jeigu pasikeičia koalicija, tai jos atstovai, kurie nebėra koalicijoje, netenka savo postų ir pasitraukia į opoziciją. Šiuo atveju įvyko veiksmas, kuris ir turėjo įvykti“, – kalbėjo VDU profesorius.

Jo teigimu, situacija valdyboje, po to kai ją paliko R. Žemaitaitis, kurį laiką turėtų įšalti. Nepaisant antradienį deklaruotų R. Karbauskio pareiškimų, svarstė A. Krupavičius, vargu ar valdantieji rodys daug energijos susidariusią padėtį valdyboje keisti, į ją deleguojant savo žmogų.

„Valdantiesiems nesiūlyti nieko į atsilaisvinusį postą yra geresnė išeitis, nes artėja rinkimai ir tada galima naudoti kortą, kad štai mes suklydome, Seimo pirmininkų skaičių padidinome, bet dabar mes taisomės ir nebegyvename klaidoje. Manau, kad toks argumentas rinkimų šviesoje jiems būtų naudingas“, – samprotavo profesorius.

R. Urbonaitė savo ruožtu teigė reginti savotišką V. Pranckiečio siekį programuoti chaosą Seimo valdyboje.

„V. Pranckietis nori pato situacijos, kuri vestų į tam tikrą chaosą ar net į sprendimų nepriėmimą. Valdyboje turėtų būti atspindima valdančioji dauguma. V. Pranckiečio nepriklausymas niekam ir bandymas pasirodyti vis dar svarbiu... reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad valdyba galėtų dirbti“, – teigė jis.

Galiausiai A. Krupavičius buvo linkęs manyti, kad antradienį vykęs slaptas balsavimas ginčų Seime dėl įtakos parlamento valdyboje neužbaigė.

„Ar bus pagundų pakartoti operaciją „Pranckietis 2.0“? – tai pagundų, manau, yra ir bus“, – teigė A. Krupavičius. Jo teigimu, jei valdantieji imtųsi dar kartą inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą V. Pranckiečiu, tik šį kartą siejant ją su Seimo narės Irinos Rozovos istorija, sėkmė galėtų ir nusišypsoti.

„Seimo pirmininko klausimas turėtų vienaip ar kitaip grįžti. Šio klausimo grįžimas, kaip ir prognozuota, bus susijęs su Irinos Rozovos istorijos tyrimo rezultatais. O ir pats balsavimo laikas dėl Pranckiečio valdantiesiems gali būti ženkliai palankesnis“, – sakė A. Krupavičius, pabrėždamas, kad situaciją koreguotų Rusijos kišimosi į valstybės reikalus korta bei priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio precedentas.

„Manau, kad ginklai nesudėti, bus ieškoma įvairių sprendimų“, – apibendrino A. Krupavičius.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite