Politikos ekspertė nerimauja dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES: tai nėra absurdiška idėja

Pasaulis
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lenkijos valdžios ir Europos Sąjungos (ES) ginčas nesibaigia, bet, panašu, įgauna tik didesnį pagreitį. Prieš mėnesį Europos Komisija (EK), įvertinusi su ES vertybėmis prasilenkiančius procesus Lenkijoje, inicijavo procedūrą pagal Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį.

Jį pritaikius Lenkija prarastų savo balsavimo teises bloke.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, negailėdamas kritikos dabartinės Lenkijos valdžios „architektui”, valdančiosios Teisės ir teisingumo (PiS) partijos pirmininkui Jaroslawui Kaczynskiui, teigia, kad ES ir Lenkijos ginčas įgauna klausimo, ar valstybė toliau bus ES dalis, prasmę.

Nepaisant atsinaujinimo vyriausybėje, kai prieš mėnesį naujuoju Lenkijos premjeru tapo Mateuszas Morawieckis, ir dar šią savaitę, pasikeitus net aštuoniems ministrams, stipriai atsišviežinusio ministrų kabineto, kalbos apie geresnius Briuselio ir Varšuvos santykius išlieka labai miglotos.

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė Eltai pasakojo, kad pastarojo laikotarpio įvykiai Lenkijoje į tolesnes Lenkijos ir ES santykių perspektyvas verčia žiūrėti tik dar labiau pesimistiškai, galbūt net kaip apie būsimą „Polexit“ - Lenkijos pasitraukimą iš ES.

Lenkų politologės neįtikino naujojo ministro pirmininko pradėtos derybos su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude Junckeriu bei jo teiginiai, kad premjeru ir ministrais atsinaujinusi vyriausybė sieks suartinti pasaulietiškas, europietiškas ir nacionalines vertybes.

Pasak jos, suvokus, kad ES ekonominės injekcijos Lenkijoje mažėja, valdžia nesunkiai, kol kas itin proeuropietišką, net 92 proc. visuomenės paramą ES siekiantį rodiklį valstybėje, galėtų pakreipti priešinga linkme.

R. Menkovska-Norkienė ragino neapsigauti, kad Lenkijos vyriausybėje įvykęs atsinaujinimas teigiamai paveiks ES ir Lenkijos santykius.

Anot jos, tai tik elementarus „politinio marketingo“ pavyzdys, kuriuo siekta atsikratyti kontraversiškai tiek Lenkijoje, tiek ES vertinamų asmenybių.

„Juk, - pabrėžė politikos ekspertė, - valdžioje liko teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, kuris yra vienas iš ES labai negatyviai vertinamo projekto, keičiančio Lenkijos teisminę sistemą, autorių“.

„Iš vyriausybės išėjo patys kontraversiškiausi ministrai: užsienio reikalų, nacionalinės gynybos, sveikatos politikos, dėl Belovežo girios liūdnai pagarsėjęs aplinkos apsaugos ir kiti ministrai.

Tačiau, reikia pažymėti, kad tie, kurie atėjo vietoj ankstesnių ministrų, realiai egzistuojančios ES ir Lenkijos santykių pobūdžio nepakeis.

Pavyzdžiui, naujai paskirtas užsienio reikalų ministras profesorius Jacekas Czaputowiczius, pakeitęs labai prieštaringai vertintą Witoldą Waszczykowskį, neabejotinai tęs PiS pradėtą kelią“, - aiškino R. Menkovska-Norkienė ir pabrėžė, kad jau dabar užsienio reikalų viceministro lygmeniu kritika ir negatyvios nuostatos ES ir D. Tusko atžvilgiu skamba labai garsiai.

Atliktos „korekcijos“ Vyriausybėje, aiškino politologė, tiesiog sumažins opozicijos galimybes reikšti valdantiesiems kritiką dėl kontraversiškų ministrų ir galbūt padės PiS laimėti dar kelis papildomus procentus visuomenės paramos.

Visa tai įvertinus, akcentavo R. Menkovska-Norkienė, nėra priežasčių manyti, kad konfliktas tarp ES ir Lenkijos greitu laiku baigsis. „Iš esmės nesikeičia tai, kas buvo ES ir Lenkijos ginčo pagrindas.

Kitaip tariant, ES neturės prielaidų pakeisti savo požiūrio Lenkijos atžvilgiu“, - pabrėžė Lenkijos politikos ekspertė.

Priešingai, pašnekovė samprotavo, kad konfrontacija tarp ES ir Lenkijos toliau turėtų tik didėti. Ypač artėjant naujam 2020 metų ES biudžeto laikotarpiui.

R. Menkovska-Norkienė tvirtino, kad greičiausiai Lenkijos pozicijai nesikeičiant, ES nelepins Varšuvos pinigais, žinodama, kad ši skiriamas lėšas naudoja tam, kad stiprintų vertybes, kurios prieštarauja ES įsitikinimas ir taisyklėms.

Tęsdama mintį, politologė aiškino, kad dėl to Lenkijos pasitraukimas iš ES nėra tik hipotetinė galimybė.

„Jeigu bus taip, kad po „Brexito“ ES valstybės turės daugiau mokėti į ES biudžetą, - o tai yra faktas, - norint išlaikyti biudžetą tokio lygmens, kokio jis buvo iki Didžiosios Britanijos pasitraukimo, daugiau įmokų mokėti turės likusios ES narės.

Tai gali tapti argumentu Lenkijos valdžiai pradėti kalbėti apie pasitraukimą iš ES“, - prognozavo Varšuvos universiteto politikos ekspertė.

R. Menkovskos-Norkienės nuomone, tam Lenkijos visuomenė labai neprieštarautų.

Anot jos, ES atžvilgiu lenkai, nepaisant apklausose atsispindinčio ES proeuropietiškumo, yra ne tik konservatyvūs, bet ir labai pragmatiški.

„Buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kuriame klausta, ar būtumėte linkęs balsuoti už pasitraukimą iš ES, jeigu ši priverstų Lenkiją priimti pabėgėlius.

Į šį klausimą 68 proc. lenkų pasakė - taip. Taigi tai, kad lenkai yra linkę palaikyti ES dar nieko nereiškia“, - pasakojo R. Menkovska-Norkienė ir pridūrė, kad tam tikra retorika gali paskatinti lenkus balsuoti už pasitraukimą iš ES.

„Tai nėra absurdiška idėja, tai realiai įmanoma galimybė. Nebus taip, kad Lenkija, pajutusi, kad ES nebėra ekonomiškai naudinga, pasiliks Sąjungoje vien tik dėl europietiškų vertybių, kurių nepripažįsta ir neremia.„

Tai, kad Lenkijos valdžioje esančios opozicinės jėgos galėtų reikšmingai pakeisti neigiamas ES ir Lenkijos santykių tendencijas R. Menkovska-Norkienė nedėjo daug vilčių.

Anot jos, Lenkijos Seimo opozicija yra labai silpna ir, sprendžiant iš pastarųjų įvykių parlamente, nebesistengianti priešintis konservatyviajai valdžiai.

Mokslininkės samprotavimu, ženklai, rodantys, kad opozicinės jėgos Lenkijoje po truputį išsikvepia, atriša rankas PiS su Lenkijos politika ES atžvilgiu elgtis labai laisvai.

Varšuvos universiteto mokslininkė priminė dar šią savaitę Lenkijos parlamente vykusį balsavimą, kuriame politikai sprendė dėl dviejų pateiktų projektų, skirtingai reglamentuojančių aborto klausimą.

Vienas projektas reglamentavo visišką aborto galimybės apribojimą, kitu buvo siekiama liberalizuoti Europoje griežčiausia laikoma aborto reglamentavimo tvarką.

R. Menkovska-Norkienė aiškino, kad abortų suvaržymus atlaisvinantis projektas nesusilaukė pakankamos paramos ir dėmesio iš opozicijos.

Dalis opozicijai priklausančių parlamentarų tiesiog neatėjo ir pasiūlymas liberalizuoti šį jautrų, su moterų teisėmis susijusį klausimą, buvo atmestas.

Pasak mokslininkės, opozicija šį projektą turėjo besąlygiškai paremti. To nepadariusi, aiškino R. Menkovska-Norkienė, opozicija susilaukė daug kritikos iš valdžios politika nepatenkintos visuomenės.

Galiausiai ši konservatyvios stovyklos pergalė, aiškino mokslininkė, žymi kur kas platesnę problemą, nei vien tik abortų klausimas.

Anot R. Menkovskos-Norkienės, kristalizuojasi situacija, kai realiai nebėra alternatyvų PiS. Galbūt, svarstė Varšuvos universiteto mokslininkė, Lenkijos opozicija „pavargo“ ir nebeturi idėjų.

„Kitaip tariant, - teigė politikos ekspertė, - opozicija pati šovė sau į koją ir parodė, kad opozicija Lenkijoje yra be galo silpna“.

Apibendrindama pokalbį R. Menkovska-Norkienė vylėsi, kad po trijų mėnesių vyksiančiuose balsavimuose, sprendžiančiuose, ar pradėti teisines procedūras Lenkijai, ar ne, Lietuva elgsis europietiškai ir nesisolidarizuos su dabartine Lenkijos valdžia.

Mokslininkės nuomone, Lenkija paramos sulaukti turėtų tik iš Vengrijos ir galbūt dar kurios nors Vyšegrado valstybės.

„Mano manymu, įvertinus realią situaciją, Lietuvos sprendimas palaikyti Lenkiją, būtų esminė Lietuvos politikos klaida“, - akcentavo R. Menkovska-Norkienė.

ELTA