Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Angle down Atgal

Policininkus į jūrą palydėdavo ruonis

Klaipėdos policininkai išskirtiniai tuo, kad vieninteliai Lietuvoje turi ir jūrų uosto policininkus, vadinamus tyrėjais. Jie dirba tyliai, gal todėl net patiems klaipėdiečiams yra mažiau žinomi. Jų pajėgos negausios - 5 pareigūnai ir 4 laivai. Patys jie juokauja, kad dabar kiekvienas turi po laivą.

Laimei, incidentų Klaipėdos uoste nedaug. Dažniausiai, kelis kartus per mėnesį, jūrų uosto policininkams tenka vykti į AB „DFDS Seaways“ keltus, kai kyla muštynės tarp jų keleivių. Jas, pasak policininkų, neretai sukelia laivais grįžtantys emigrantai. Žinia, keltuose yra barų, kartais padauginama alkoholio, o tada ir susimušama. Dažniausiai susitvarko patys laivų apsaugininkai, o jūrų uosto policininkai tik įformina viešosios tvarkos pažeidimą ar pradeda ikiteisminį tyrimą, kurį dažniausiai patys ir atlieka.

Jūrų uosto policijos grupės tyrėjams Žydrūnui Mockaičiui ir Mindaugui Rudžiui įsimintiniausias įvykis jų darbe - nelaimė, įvykusi pernai per Kapitono Stepono Kudzevičiaus rudeninę regatą, kai skendo dvi jachtos, žuvo žmonės. Jūrų uosto policininkai buvo pasirengę plaukti į jūrą padėti. „Mes buriuotojus palydėjome pro uosto vartus, lyg ir viskas buvo gerai, o paskui... Bandėme išplaukti ir mes, bet buvome nepajėgūs padėti, nuo vartų grįžome atgal“, - pasakojo Žydrūnas.

„Nuo bangos 6 metrus krenti žemyn vos ne stačia galva į vandenį ir išnyri su laivu nežinia kur... Tai jau viršijo mūsų jėgas. Norėjome padėti, buvome su „Audra“ priplaukę prie pat vartų. Net uosto locmanai plaukti atsisakė. Buvo labai pavojinga. Deja, žmogus prieš stichiją yra bejėgis“, - pridūrė Mindaugas.

Liko tik grupė

Jūrų uosto policijos statusas nepriklausomoje Lietuvoje kito. Kai buvo panaikinta Lietuvoje Apsaugos policija, atsirado Jūrų uosto policija. 2009-aisiais dar buvo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) Jūrų uosto policijos skyrius, vėliau buvo poskyris, turėjęs net kriminalinės ir viešosios policijos grupes, o dabar liko Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Miesto policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupė. Skaičiuojant ir vyriausiąjį tyrėją, t. y. grupės vadovą, etatų yra šeši, o realiai dirba tik 5 žmonės. Vienas etatas laisvas. Grupė VPK būstinėje Kauno g. 6 turi atskirą kabinetą.

Grupėje ir mergina

Nuo kitų policininkų grupės nariai skiriasi tuo, kad visi jie yra ir laivavedžiai, o oficialiai vadinami tyrėjais. Jie ne tik laksto po uosto akvatoriją laivais, bet ir dirba su dokumentais. „Mes tiriame tik vadinamąsias tamsias medžiagas, kol dar nebūna nustatyti įtariamieji. Kai juos nustatome, tada visą medžiagą perduodame ikiteisminių tyrimų tyrėjui. Tokių įvykių daug neturime, bet jų vis dėlto pasitaiko“, - sakė tyrėjas Mindaugas.

Laivavedžiai tyrėjai dirba kasdien po 8 darbo valandas, naktimis jie nebudi. Be abejo, budi renginiuose ir per šventes. Už tai jiems duodamos poilsio dienos.

Visi keturi grupės vyrai yra laivavedžiai, išskyrus vieną grupėje esančią merginą. „Visoje policijoje dabar yra nemažai merginų, tad ir mūsų grupė - ne išimtis. Nors ji ne laivavedė, bet laivą padėti prišvartuoti gali“, - juokauja Žydrūnas.

Dažniausiai - į keltus

Galima sakyti, kad jūrų uosto policininkai atlieka tas pačias funkcijas kaip ir sausumos policininkai. „Mūsų darbas panašus į kelių policijos darbą. Tik mes tikriniame, ar dėvimos gelbėjimosi liemenės, o ne ar prisisegti apsaugos diržai. Visas policininko specialiąsias priemones stengiamės prisisegti prie savęs, kad neiškristų į vandenį. Keli koją, racija ar ginklas gali „iššokti“ už borto“, - pasakojo Žydrūnas.

Konfliktų pasitaiko iš Švedijos ir Vokietijos atplaukiančiuose laivuose. Jūrų uosto policininkams tenka į juos lipti ir padėti spręsti problemas. Įspūdis, kad juose pažeidimų daugiausia, ko gero, susidaro todėl, kad tie laivai plaukioja ištisus metus. Pramoginė laivyba ilgiausiai trunka 8 mėnesius. Jie tiria incidentus visuose su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose. Jeigu prašoma pagalbos dėl mirties, muštynių ar kitokių incidentų, grupės nariai vyksta ir į užsienio laivus.

Visada lydi dujovežius

Vykdant sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jūrų uosto policijos kateris nuolatos lydi per Klaipėdos uostą plaukiančius laivus dujovežius, kurie pasitinkami prie vartų. Policininkai užtikrina, kad jiems niekas netrukdytų plaukti laivybos kanalu. Kartais lydimi ir laivai, gabenantys pavojingą krovinį.

Jūrų uosto policijos grupė ekonominių bylų netiria, tam yra Ekonominė policija. Tačiau jeigu kokie nors nusikaltimai padaromi uosto teritorijoje, kokioje nors uosto įmonėje, ar įvyksta nelaimingi atsitikimai darbe, į įvykio vietą vyksta jūrų uosto policininkai. Jei reikia, jie padeda patruliuoti miesto gatvėse.

„Kas susiję su vandeniu - viskas mūsų. Per šventes, kadangi Klaipėda - jūrinis miestas, mes visada būname ant vandens. Per Laivų paradą dirbsime iki tol, kol baigsis fejerverkai. Prireikus tikrinsime ir laivavedžių blaivumą„, - teigė Žydrūnas.

„Audra“ dar neis į pensiją

Šiuo metu jūrų uosto policininkai turi keturis laivus. Galima pajuokauti, kad vos ne kiekvienas policininkas turi po laivą. Šiemet balandį buvo pakrikštytas jos naujas laivynas. Jūrų uosto policijai buvo perduoti trys Lietuvos transporto saugos administracijos laivai - greitaeigis kateris „Vytis“, parvežtas iš Kauno, ir dvi motorinės valtys: „Laisvė“ (plastikinė) ir „Kopa“ (guminė). Jų ilgis - iki 5 metrų. Pavadinimus savo laivams sugalvojo patys pareigūnai. Valtys laikomos policijos patalpose, o esant reikalui atsivežamos priekaboje į Klaipėdos pilies uostą ir slipu nuleidžiamos į vandenį.

Iki šiol jūrų uosto policininkai dirbo tik su kateriu „Audra“, kuriam jau daugiau nei 40 metų. 2006-aisiais šį katerį KAVPK Jūrų uosto policijos skyriui perdavė Uosto direkcija. Pati jį buvo įsigijusi iš Būtingės naftos terminalo. Skyrius katerį gavo po to, kai Klaipėdos uoste organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai priplaukė prie laivų ir juos aprašinėjo. Policininkai juo džiaugėsi, nes, pasak jų, buvo geras, anksčiau locmanams priklausęs laivas.

Sakoma, kad kateris „Audra“, pastatytas 1976 metais Švedijoje, gali būti perduotas AB „Klaipėdos nafta“, kuris būtų jai reikalingas laivų dujovežių poreikiams tenkinti. Šiuo metu laivas stovi Uosto direkcijos Laivyno bazėje.

„Policininkai sako, kad kateris „Vytis“, pakeitęs „Audrą„, palyginti su ja, yra manevringesnis ir greitesnis. Be to, pastatytas taikant naujesnes technologijas.

„Man šis darbas tinka“

Ž. Mockaitis policijos sistemoje dirba jau 25 metus, jūrų uosto policininku tik 5 metus. Pradėjo nuo budėtojo, apylinkės inspektoriaus, paskui dirbo Kelių policijoje. Į Jūrų uosto policiją pateko todėl, kad nėra daug pareigūnų, kurie valdo laivus. Jis buvo dirbęs laivuose motoristu. „Didžioji mano gyvenimo dalis susijusi su laivais, todėl pasiūlymą dirbti Jūrų uosto policijoje priėmiau. Man šis darbas tinka“, - prisipažino Žydrūnas.

Dar vienas jo įsimintinas įvykis darbe - pernai prie molo juos visada pasitikdavo ruonis. „Nežinau, gal tai sutapimas, bet mes plaukiame į jūrą, o ruonis mus lydi. Iškiša galvą, su letena pamosikuoja. Grįžtam, vėl jis mums moja. Nežinau, ar kiekvieną laivą jis taip lydėdavo, bet mums tikrai buvo smagu. Prislenka netoli borto ir plaukia šalia. Tada dirbome su senuoju kateriu, kurio greitis nedidelis“, - pasakojo Žydrūnas.

2018-ieji pasižymėjo neblaivių vairininkų gaudymu. Pilnas kateris žmonių, o laivavedžio girtumas - 2,2 promilės. „Buvo konfliktų, apsistumdymų. Visko pasitaiko. Leistinas kiekis, manau, yra 0,4 promilės. Atskiro paaiškinimo dėl laivavedžių nėra. Pasakyta tik tiek, kad negali plaukti neblaivus“, - pasakojo Žydrūnas.

Teko ir skęsti

M. Rudys Jūrų uosto policijoje dirba beveik pusantrų metų. Prieš tai 10 metų ėjo tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Pagėgiuose. Taigi jis - buvęs pasienietis ir dirbęs laivuose laivavedžiu. „Dirbau su kateriais Vileikų užkardoje, paskui kitoje. Teko ir skęsti, ir persekioti kontrabandininkus. Taigi, nuo vandens atėjau ant vandens. Konkurso būdu patekau į Antrąjį veiklos skyrių ir taip atsidūriau Jūrų uosto policijoje“,- pasakojo Mindaugas.

Pasak jo, vandens transportas nėra pigus, valandos plaukiojimas laivu kainuoja 50 eurų. Su laivais yra susiję tam tikro luomo žmonės, galima sakyti, pasiturintys, kurių dauguma nėra linkę nusikalsti. Žvejų mėgėjų pasiplaukiojimai - irgi nemažai kainuojanti pramoga. „Jie kelia mums šiek tiek rūpesčių. Mėgstamiausia jų žvejybos vieta - prie Kiaulės Nugaros, o ten strateginis objektas „Independence“, pasakojo Mindaugas.

Paklaustas, kur dirbti sunkiau - būnant pasieniečiu ar jūrų uosto policininku, M. Rudys atsakė: „Dabar policininkas yra universalus. Jeigu oro sąlygos prastos, patruliuojame gatvėse, užtikriname viešąją tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbti fiziškai buvo sunkiau. Ten nesvarbu, ar audra, ar vėjas, beveik 80 proc. atvejų nepaisydavome oro sąlygų. Jūrų uosto policijoje darbo sąlygos geresnės. Ir kolektyvas labai geras. Vieni kitais pasitikime ir padedame.“

Jūrų uosto policijos grupei tinka posakis: „Vienas už visus, visi už vieną„.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite