Po traumos atsigavusi dziudo kovotoja S. Pakenytė vejasi olimpinę svajonę

Šiauliai
Archyvo nuotr.
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

2016 metais olimpinėse žaidynėse debiutavusi dziudo kovotoja Santa Pakenytė ramiai ruošėsi naujiems iššūkiams, kol 2018 metų pradžioje ją sustabdė sunki trauma. Po beveik metus trukusios reabilitacijos atsigavusi sportininkė pradėjo intensyviai dalyvauti varžybose ir rinkti olimpinius reitingo taškus.

Sportininkei praėjusių metų vasarį Kaune buvo atlikta rekonstrukcinė priekinio kryžminio raiščio operacija.

„Džiaugiuosi, kad traumą jau visiškai išsigydžiau. Labai sunkiai su ja vargau. Metus laiko nebuvau sportiniame režime. O traumą patyriau labai apmaudžiai. Buvo treniruočių stovykla Austrijoje ir paskutinėmis dienomis patyriau kojos traumą. Varžovė tiesiog užkrito ant kojos. Grįžusi į Lietuvą dar jaučiausi neblogai, sudalyvavau kitose varžybose ir tuomet jau pasimatė, kad kojai – viskas“, - naujienų agentūrai ELTA pasakojo S. Pakenytė.

Buvo planuota, kad reabilitacija truks iki 10 mėnesių, tačiau visą procesą prailgino įsivėlusi infekcija.

„Daktarai sakė, kad ta infekcija gali atsirasti vienam iš dešimties žmonių ir dažniausiai tai nutinka profesionaliems sportininkams. Užsitęsė tas visas procesas, bet dabar jau viskas gerai. Startuoju varžybose, dalyvauju stovyklose“, - kalbėjo S. Pakenytė.

Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes sportininkė pateko pagal reitingą. Tam reikia nuolat dalyvauti varžybose visame pasaulyje ir kaupti taškų kraitį.

„Visada reikia žiūrėti pozityvai, stengtis dalyvauti varžybose ir rinkti tuos taškus. Dabar konkurencija labai didelė, atsirado daug neblogų jaunų sportininkų. Visi nori, stengiasi ir siekia to olimpinio kelialapio. Stengiuosi ir aš“, - kalbėjo sunkiausioje svorio kategorijoje – per 78 kg – besivaržanti lietuvė.

Įdomu tai, kad didelių olimpinių vilčių turi ir kita sunkiasvorė iš Lietuvos – Sandra Jablonskytė. Pagal rezultatus, jų pajėgumas yra panašus.

„Žinoma, kad konkurencija yra. Sandra taip pat siekia savo tikslų. O kaip seksis jai ir man, jau priklauso nuo daug ko – pasiruošimo, burtų. Paprastai mes nekonkuruojame viena su kita, esame kaip draugės“, - sakė S. Pakenytė.

Birželio 9 dieną S. Pakenytė vyks į stovyklą Kroatijoje, o vėliau lauks vienas svarbiausių šių metų startų – Europos žaidynės Minske (Baltarusija).

„Patys svarbiausi startai – Europos žaidynės ir pasaulio čempionatas rugpjūtį Tokijuje (Japonija). Bet olimpinius reitingo taškus reikės rinktis visuose turnyruose, todėl nusimato daug kelionių jei tik užteks lėšų“, - pridūrė S. Pakenytė.

ELTA