REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Balandžio 5 d. 08:06

Po mokesčių reformos atlyginimai visiems gali išaugti trečdaliu

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


33571

Europos Sąjungoje (ES) neįprasta praktika sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius Lietuvą galėtų kilstelėti tarptautinių vertinimų skalėje - darbo užmokestis šalyje statistiškai padidėtų net apie 30 proc. Pavyzdžiui, 1000 eurų „ant popieriaus“ gaunančio žmogaus bruto atlyginimas padidėtų iki 1 312 eurų.

Tačiau jeigu Vyriausybė įgyvendintų tokį savo užmojį, reikėtų įdėti labai daug darbo, peržiūrėti įvairius teisės aktus ir dydžius, taip pat užtikrinti sąžiningą algų perskaičiavimą darbo vietose, kad darbuotojai nenukentėtų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė šiais metais planuoja inicijuoti socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčių sujungimą - tai numatyta Vyriausybės 2018 m. veiklos prioritetuose. Nurodoma, kad taip būtų supaprastinta ir daroma aiškesnė mokesčių sistema. Tai, kad galvojama sujungti vadinamuosius darbdavio ir darbuotojo mokesčius, Eltai yra patvirtinęs ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Šiuo metu teisės aktuose ir renkant statistinę informaciją yra fiksuojami trys atlyginimų dydžiai. Neto - tai, ką darbuotojas gauna „į rankas“. Bruto - atlyginimas „ant popieriaus“, tai yra atlyginimas „į rankas“, pridėjus jo sumokamus mokesčius.

Darbdavio sumokami mokesčiai, kuriuos sudaro 0,2 proc. įmokos į Garantinį fondą, 0,5 proc. - į ilgalaikio darbo išmokų fondą, ir 30,5 proc. - „Sodrai“, statistikoje būna įtraukiami skaičiuojant darbo sąnaudas, dar vadinami bendra „darbo vietos kaina“.

Tačiau teisės aktuose naudojama tik atlyginimo bruto reikšmė.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus „ant popieriaus“ gauna 1000 eurų (bruto atlyginimas), į rankas - 772 eurus, visa darbo vietos kaina yra 1312 eurų. Sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, darbuotojo bruto atlyginimas būtų fiksuojamas 1312 eurų.

„Jeigu bus įtraukiamos visos darbdavio išmokos, tuomet ir mes jas įtrauksime į darbo užmokesčio skaičiavimą ir skelbiamas bruto darbo užmokestis bus apie 30 proc. didesnis“, - Eltai komentavo Lietuvos statistikos departamento ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.

Pasak specialistės, toks dydžių pasikeitimas įtakos turėtų daugelyje sričių. Šiuo metu Statistikos departamento skelbiamas vidutinis darbo užmokestis taikomas apie 20 teisės aktų.

Darbo užmokesčio statistiką naudoja Vyriausybė, ministerijos, įvairios kitos valstybės institucijos, bankai, pabrėžė specialistė. Statistika naudojama šalies ūkio vystymosi prognozėms sudaryti, surenkamų į biudžetą („Sodros“, valstybės bei savivaldybių biudžetą) pajamų planavimui.

Vyriausybei nustatant minimalią mėnesinę algą (MMA), atsižvelgiama į darbo užmokesčio augimo tempus.

Šalies ūkio darbo užmokesčio dydis taikomas įvairioms valstybinio socialinio draudimo išmokoms skaičiuoti: netekto nedarbingumo periodinės kompensacijos ir draudimo išmokoms, ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms skaičiuoti, socialinio draudimo įmokų riboms nustatyti, įdarbinant užsieniečius jų darbo užmokesčiui nustatyti, per rinkimus į Seimo narius ir kituose rinkimuose kandidato užstato dydžiui nustatyti ir daugelyje kitų teisės aktų.

Kaip pažymėjo B. Stolytė, bruto darbo užmokestis taip pat naudojamas palyginimui tarp ES šalių. Juos taip pat naudoja Europos Komisija, kitos tarptautinės organizacijos.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda akcentavo, kad neseniai panašų veiksmą padarė Rumunija, ir tai statistiškai ją išvedė į geresnę vietą nei Lietuva - pagal MMA Lietuva pradėjo nusileisti Rumunijai.

„Tačiau rimta analize užsiimančioms institucijoms ar investuotojams yra visiškai aišku, kad tas skirtumas yra susidaręs dėl kitokios skaičiavimo metodikos. Todėl šiuo argumentu tikrai nesiūlyčiau piktnaudžiaut“, - Eltai sakė G. Nausėda.

Ekonomisto teigimu, jeigu šiame reformos etape būtų apsiribota tik sprendimu sujungti mokesčius, o visi kiti mokesčiai būtų pertvarkyti taip, kad žmogus po visų tų pertvarkymų „į rankas“ gautų tiek pat, kiek iki jų, toks pertvarkymas vis tiek būtų sudėtingas, imlus darbui, tačiau vadinti jo reforma nebūtų galima.

„Tai būtų tik kelias į reformą. Reformą įsivaizduočiau kaip didesnio progresyvumo užtikrinimą visoje mokesčių sistemoje, kam teoriškai mokesčių sujungimas galėtų atverti didesnių galimybių“, - sakė G. Nausėda.

Kad sujungus mokesčius nenukentėtų darbuotojai, ypač gaunantys MMA, pretenduojantys į lengvatas ar išmokas, reikėtų padaryti labai daug darbų, perspėjo ekonomistas.

„Reikėtų peržiūrėti ir minimalią algą, ir „Sodros“ įnašą, daug kitų mokesčių. Svarbiausia, reikia pasiekti, kad darbdaviai perkeltų šią metodikos pasikeitimą sąžiningai, kad mokėtų būtent tiek atlyginimo daugiau, kad po mokesčių nuskaitymo liktų tokia suma „į rankas“, kokia buvo.

Ar tai jie tikrai padarytų, lieka atviras klausimas. Kiek esu susipažinęs su Rumunijos pavyzdžiu, lyg pavyko tai padaryti“, - aiškino G. Nausėda.

Vis dėlto svarbiausia, pasak ekonomisto, yra žinoti, dėl ko visi šie pokyčiai daromi: ar vien tam, kad pasidžiaugtume gražesne statistika, ar kad būtų daroma skaidresnė sistema ir realiai kovojama su šešėline ekonomika. Dabar teigiama, kad, darbuotojui pačiam matant visus už jo darbo vietą sumokamus mokesčius „viename“, tai mažins paskatas imti „vokelius“.

„Čia aš irgi turiu savo abejonių. Labiau laikyčiau tai įžanga į tolesnius GPM pertvarkymus, kurie užtikrins didesnį progresyvumą. Tada sakyčiau, kad tai yra logiškas žingsnis kelyje į reformas“, - komentavo G. Nausėda.

Paklaustas, ar pasikeitę skaičiai gyventojo gaunamo bruto atlyginimo eilutėje nelemtų per didelio gyventojų įsiskolinimo, G. Nausėda sakė, kad šioje srityje didesnio poveikio neturėtų būti.

„Bankai orientuojasi į grynąsias pajamas. Skaičiuojama, kad žmonės išleidžia dalį pajamų įvairioms išlaidoms, taip pat ir mokesčiams, dėl to vertinama, kiek jiems realiai lieka“, - teigė G. Nausėda.

Finansų ministerija pateiktus klausimus, kokios įtakos galėtų turėti mokesčių sujungimas ir kaip jam būtų pasiruošta, komentuoti atsisakė.

„Šiuo metu yra svarstomi įvairūs mokesčių pakeitimai. Tačiau apie konkrečius pasiūlymus daugiau informacijos galėsime pateikti balandžio viduryje“, - teigiama Eltai atsiųstame finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės komentare.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA