Angle down Atgal

Plungiškiai kviečiami apžiūrėti meninę instaliaciją

Liepos 18 d. 16 val. Viešojoje bibliotekoje laikrodinėje - meninė instaliacija ir diskusija „Saga apie Lietuvą“. Bus pristatyta ir fotografijų paroda „Neparadinė Lietuva“ (autorė – Lilija Valatkienė, Vilnius).

Ypač organizatoriai laukia plungiškių, kurie atsiliepė į pavasarį skelbtą akciją ir rinko bei dovanojo sagas.

Renginio iniciatorė ir idėjos autorė - žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė Lilija Valatkienė.

Partnerė – Plungės viešoji biblioteka.

Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektas „Saga apie Lietuvą“ yra apie Lietuvos gyventojus ir pasaulio lietuvius; tai šaukinys, raginantis grįžti emigrantus namo.

2019-ųjų gruodį socialiniuose tinkluose paskelbta sagų rinkimo akcija. Į ją atsiliepė tūkstančiai žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų ir vienkiemių. Jie, norėdami tapti neabejingais šio projekto dalyviais, rinko, vežė, nešė, siuntė sagas. Bene pirmosios sagas į Plungės savivaldybės viešąją biblioteką atnešė Plungės moterys. Atsiliepė ir Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados lietuviai, atsiuntę tūkstančius įdomių sagų, tarp kurių buvo istorinės garsių asmenybių sagos bei jų aprašymai.

Kartu su projekto partnere Reda Jacikevičiene (Vilniaus audinių salono „Optima forma“ savininkė) projektui surinkta 1 milijonas 500 tūkstančių sagų, iš kurių ant darbo drabužių sukurta meninė instaliacija „Saga - žmogus“. Meniškai transformuoti darbo drabužiai, simbolizuojantys darbingą Lietuvą, ir emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, taip pat siuvinėti sagomis, įprasmins ne tik viešų ir privačių erdvių dialogą ar konfliktą, bet kalbės apie istorinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Čia nėra nereikšmingų detalių. Kiekvienam prisilietusiam prie pasakojimo leidžiama pasijusti tos istorijos subjektyvaus ir asmeninio patyrimo dalimi. Milijonas sagų – tiek Lietuvos gyventojų nepriklausomybės laikotarpiu paliko savo šalį. Surinktas sagas prie darbo drabužių kantriai ir ilgai siuvo Trakų rajono neįgalieji, tie kurie liko tėvynėje, nes likimas taip lėmė, negalia prikaustė ir neleido emigruoti. Siuvo sagas lyg verdami rožančių, lyg maldą kalbėdami už kiekvieną žmogų. Saga – žmogus, saga – žmogus... Prie meninių objektų sukūrimo prisidėjo ir Vilniaus S. Nėries, Trakų Vytauto Didžiojo, Onuškio Donato Malinausko, Aukštadvario gimnazijų moksleiviai.

Meninę instaliaciją papildo šios idėjos autorės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės ir dailininko Vlado Merečinsko sukurtas emigracijos žemėlapis iš sagų ir unikalus rašytojos Žemaitės portretas.

Netradicinių meninių raiškų fone bus demonstruojama žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės meninių fotografijų ir grafikos paroda „Pakeliui“. Čia užfiksuoti tušti trobesiai, stūgaujantis vėjas, vingiuoti takai ir keleliai, kuriais Lietuva išsivaikšto. Per skirtingas menines fotografijas dėliojamas nuoseklus pasakojimas. Fotomenininkė sukuria įtampos lauką ir stumteli žiūrovą keliauti ne visada užšifruotais, neretai ir jautriausiais tiesmukiškais vingiais. Jos fotografijose atskleisti motyvai, - tai kelionė, kurioje galima pajusti buvimą, pulsuojančią melancholiją, susikaupusį liūdesį, sielos skausmą ir raudą, pridengtą gamtos triumfu.

Kūrybinių raiškų įvairovę papildo edukacinė programa, kurioje lektorius Vytautas Jonas Juška skaitys paskaitą apie Lietuvių Chartą – moralinį kodeksą bei supažindins su trijų emigrantų bangų istorija.

Projektas dedikuojamas Pasaulio lietuvių metams.

Apie Vytautą Joną Jušką

1953 m. gimė Jungtinėje Karalystėje. 1960 m. emigravo į Australiją. Baigęs Melburno Viktorijos universitetą, visą laiką skyrė visuomeniniam, kultūriniam bei politiniam darbui Australijos lietuvių bendruomenėje. Puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Macquarie universitete, rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba, rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problematiką, skaitė paskaitas lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Vadovavo įvairioms Australijos organizacijoms. Į Lietuvą grįžo 2011 metais, atkūrė Lietuvos pilietybę. Šiuo metu puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis.

Apie Liliją Valatkienę

Žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė.Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. 2015 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.Baigė Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybę. Stažavosi Fredrikstad (Norvegija) institute. 1989–2009 m. - laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, žurnalų „Stilius“ ir „Stilius PLIUS“ įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Šiuo metu menininkė dirba su keliais kūrybiniais projektais, skirtais Pasaulio lietuvių metams, skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos menininkus bei aktyviai dalyvauja parodose.

Surengė 20 personalinių foto- ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite