Angle down Atgal

Plikiškio kredo: padėk kitiems ir nebūsi vienas

Plikių miestelio pakraštyje įsikūręs garbaus amžiaus Viktoras Eigirdas – aplinkinių gerbiamas kaimynas. Už nuoširdumą, dėmesį, atjautą. Kas beprašytų pagalbos, našlys neatsisako padėti. „Vykdau Dievo įsakymus – neskriausti kito ir negeisti svetimo turto“, – šypsojosi 81-erių metų senjoras, vienas iš vyriausių Plikių gyventojų.

Prieš ketvirtį amžiaus butą uostamiestyje išmainęs į sodybą Plikiuose V. Eigirdas čia tapo savas – aplinkiniai netruko pastebėti širdies gerumą. Kaip ir buvusioje darbovietėje – tuometėje statybos montavimo valdyboje, kur dirbo santechniku-suvirintoju. Nagingas vyras čia įkūrė automobilių remonto įmonę.

Viktoras nepastebėjęs, kaip pralėkė gyvenimas. Prieš 22 metus į paskutinę kelionę palydėjęs žmoną, našlys liko vienas dideliame name. „Aš gerai gyvenu – padeda visi 4 mano vaikai, – šypsodamasis ištarė pašnekovas. – Turiu 9 anūkus ir tiek pat proanūkių. Iš visų mano atžalų tik anūkė gyvena užsienyje.“ Tai didelis plikiškio džiaugsmas.

Bet liūdnai ištarė, kad miestelyje beveik nebeliko bendraamžių – atgulė amžinojo poilsio. Antai geriausią draugą neseniai amžinybėn palydėjo – dabar su gėlele eina į kapus jo aplankyti. „Liko našlės, kurias reikia ne tik į kapines nuvežti – ir į parduotuvę maisto, ir į vaistinę tablečių. Va, turiu nuvežti į Bud­rių, Kartenos kapines, bet dažniausiai į Plikių. Kol galiu, turiu padėti“, – kalbėjo V. Eigirdas.

Kartais maisto ar vaistų pats nuperka, kartais našles nuveža. Pastebėjus, kad pensininko kišenei nepigus kuras, jis tik numoja ranka – ne visi gali išlaidas atlyginti. „Ir pas mane kasdien atskuba kaimynės paklausti, ar nereikia pagalbos, pasiteirauja apie sveikatą, – šypsojosi senjoras. – Man ir martelė padeda sutvarkyti namus, bet aš stengiuosi ir pats. Nenoriu be darbo sėdėti, nors vaikai ir liepia nedirbti.“

Jis niekada neieškojo įkvėpimo ar nusiraminimo alkoholyje, nepiktnaudžiavo ir tabaku. V. Eigirdui rūpi politika, kad tik laimėtų prezidento rinkimus jo favoritas. Ir labai svarbi bendrystė su aplinkiniais.

„Ant tokių žmonių laikosi pasaulis“, – dėkingai ištarė kaimynė Zita, pasiūliusi „Bangoje“ papasakoti apie šį geranorišką, jautrų senjorą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite