Pasak jo, ši grupė nusprendė tikslinti teisės aktus, kada asmenys, pripažinti kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, būtų baudžiami pagal Administracinių nusižengimų, o kada pagal Baudžiamąjį kodeksą.

K. Mažeikos teigimu, grupės posėdyje nutarta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su policija iki balandžio mėnesio peržiūrės ir patvirtins naują pažeidimų tyrimo tvarką, kuri apibrėš, kurį kodeksą, kokiu atveju reikia taikyti. VMVT taip pat skelbs veterinarų sąrašą, į kuriuos policijos pareigūnai galės kreiptis dėl nusikaltimų tyrimų.

Policijos duomenimis, per 2017 metus už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį nuteistas 81 žmogus, o už gyvūnų gerovės pažeidimus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybėn patraukti 521 asmuo.

„Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoningesnė ir dažniau kreipiamasi dėl gyvūnų teisių pažeidimų, tačiau taikant teisės aktus susiduriama su problemomis“, - pastebi Seimo narys, parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkas K. Mažeika.

Jo teigimu, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu atveju ir kokia atsakomybė turi būti taikoma. „Iš esmės Baudžiamasis kodeksas taikomas tik tais atvejais, kai gyvūnas nužudomas. Kiti atvejai patenka į švelnesnio taikymo sritį, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos teismo ekspertizės centras pripažįsta, kad tyrimo proceso algoritmas yra probleminis, neaiškiai reglamentuota, kaip elgtis pareigūnams, kuomet randamas sužalotas gyvūnas, kai sunku rasti veterinarą, kuris sutiktų atlikti ekspertizę, o teismo veterinarijos ekspertų iš viso nėra“, - sako K. Mažeika.

ELTA