Angle down Atgal

Pir­mo­ji tau­to­dai­li­nin­kės man­da­la – iš smal­su­mo

Feis­bu­ke akis už­kliu­vo už tau­to­dai­li­nin­kės Si­gi­tos Ud­ra­kie­nės kur­tų man­da­lų nuo­trau­kų. Pir­mo­ji min­tis, ki­lu­si, žvel­giant į spal­vin­gus įvai­rių raš­tų ap­skri­ti­mus, bu­vo: tur­būt nau­jas po­sū­kis tau­to­dai­li­nin­kės kū­ry­bo­je. Nek­ly­dau –  Si­gi­ta tvir­ti­na il­go­kai ne­su­lau­ku­si ki­birkš­ties ta­py­ti, o at­si­ra­dus man­da­loms, tar­si vėl vis­kas grį­žo į se­nas vė­žes.

Mandalos sugrąžino prie kūrybos

Iš Kelmės rajono kilusi S. Udrakienė tapo nuo pat vaikystės. „Kiek save pamenu, tiek tapau. Labai myliu gamtą. Ilgą laiką mano paveiksluose dominavo gėlės ir žirgai. Turbūt meilė žirgams mane vieną dieną atvedė į Žagarę, kur teko dirbti žirgyne“, – apie savo kūrybą pasakoja pašnekovė.

Todėl nė kiek nestebina tautodailininkės polinkis paveiksluose įamžinti gamtos motyvus, nes jos vaikystė prabėgo nuostabios gamtos apsuptyje – šalia Dubysos upės. Sigita atvira – jau keletą metų netapo. „Atrodo, pasiruošiu tapyti, viską susistatau, susidedu, o įkvėpimo kaip nėra, taip nėra. Ir šis kūrybinės tuštumos jausmas ypač suaktyvėjo karantino metu. Viskas atrodė pilka, tuščia, negyva. Norėjosi spalvų, tačiau man įprastas tapymas nebuvo toji veikla, kuri išsklaidytų slogią nuotaiką“, – sako ji.

Šiuo metu Šiauliuose gyvenanti Joniškio krašto tautodailininkė atskleidė, kaip jos gyvenime atsirado mandalos. Tai įvyko visai neseniai, vos prieš mėnesį. Kartą internete matytos spalvotų apskritimų nuotraukos sužavėjo moterį, tad nusprendė pabandyti nupiešti mandalą. Per daug nesigilino į šių piešinių reikšmes ir teorijas, tiesiog ėmė ir pabandė išreikšti jausmus. Dabar S. Udrakienė įsitikinusi – ne matytų mandalų grožis, o smalsumas ją paskatino žengti nauju kūrybos keliu.

(Au­to­rės nuo­tr.)
(Au­to­rės nuo­tr.)

Kas piešinyje, tas ir mintyse

Daugelis, išgirdę žodį „mandala“, įsivaizduoja Tibeto vienuolio iš smėlio supiltą simbolį. Taip, tai teisinga mintis: budistų vienuoliai daugiausia prisidėjo, populiarinant šiuos simbolius, ir jų mandalos geriausiai atspindi senąją kūrimo tradiciją. Tačiau mandalos jau daug tūkstantmečių yra kuriamos visuose pasaulio regionuose, ne tik Tibete.

Šių simbolių pavadinimai ir kūrimo tikslai kiekvienoje šalyje buvo ir tebėra skirtingi. Žodis „mandala“ yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia ratą, diską, sferą, netgi bendruomenę – tai, kas skirtingas dalis jungia į visumą. Pasirodo, asmeninės mandalos gali tapti ir pozityvios ateities planavimo įrankiu. Kurdami tokias temines mandalas, žmonės siekia gyvenimo pilnatvės, kokybės, emocinės gerovės.

„Įsivaizduoju ir simboliškai piešiu tai, ką jaučiu, kaip norėčiau mąstyti. Tokios mintys padeda formuoti pozityvų ateities paveikslą“, – sako S. Udrakienė. Pasak jos, piešti mandalas yra ir vienas iš dailės terapijos metodų – simbolyje vaizduojamos visos žmoguje susikaupusios emocijos. Vėliau piešinys gali būti aptariamas, vertinamas, analizuojamos spalvų ir simbolių reikšmės.

S. Udrakienės piešiniuose vyrauja ryškios, šviesios spalvos, nes, kaip sako pati pašnekovė, šviesos namuose niekada nebus per daug. Tik nereikėtų mandalos vertinti paviršutiniškai ir tikėtis joje pamatyti vidinį žmogaus pasaulį. Mandala atskleidžia gilesnius, labai asmeniškus pasąmonės klodus.

Spalvos atspindi nuotaiką

Mandalų kūrėja tvirtina, kad asmeninę mandalą gali nupiešti bet kuris žmogus. Tam išankstinio pasiruošimo nereikia. Egzistuoja du pagrindiniai būdai, kaip ją kurti: spontaniškai, laisva ranka arba su skriestuvais ir liniuotėmis – laikantis geometrinių proporcijų.

Sigita, kurdama mandalas, renkasi pastarąjį būdą. Ji sako, kad mandalos struktūrą dažnai galima aptikti gamtoje: gėlių žiedai, snaigės, vandens ratilai, uogos ir t. t.

„Reikia lapo centre nusibrėžti taisyklingą apskritimą, jo centre padėti tašką ir mandalą auginti tarsi gėlę. Esu dar tik pradedanti kurti mandalas, dar tik mokausi ir semiuosi patirties“, – teigia Sigita.

Ji pabrėžia, kad spalvos atspindi žmogaus nuotaiką: „Pavyzdžiui, raudona spalva simbolizuoja meilę, aistrą, gyvenimą, geltona – gerovę, džiaugsmą, laimę, mėlyna – gyvenimo šaltinį, žalia reiškia supratimą, palaikymą, norą padėti, juoda – tai aliuzija į neviltį ir tamsą. Nors kartais juoda spalva naudojama kaip kontūras, išryškinantis šviesias spalvas.“

Įdomu tai, kad pirmąsias mandalas žmonės piešia dar vaikystėje. S. Udrakienės teigimu, vaikai, gavę popieriaus lapą, pirmiausia piešia saulę, t. y. apskritimą, o aplink jį dėlioja medžius, debesis, žolę ir kitus, matytus objektus. „Turbūt pamenate, kai vaikystėje turėjome tokius žiūronus, kuriuos, pridėję prie akies, sukdavome. Jų viduje dėliodavosi įvairių spalvų mozaikos iš mažų stiklelių. Kokie raštai susidėliodavo! Juk ten taip pat mandalos“, – prisimena šiaulietė.

Mandaloje – mylimo augintinio prisiminimas

Apie ką pasakoja, ką atspindi mandalą sudarančios formos, simboliai ar spalvos, kaip jos susiję su konkrečiu žmogaus gyvenimo etapu? Sigita sako, kad, kurdama pirmąsias mandalas, išeikvojo daug energijos ir net pajuto nuovargį. Ji mandalas piešia neskubėdama, pavyzdžiui, sūnui skirtą mandalą sukūrė per 3 valandas.

Per mėnesį S. Udrakienė sukūrė 7 mandalas. Viena jų, kuri skirta draugei, yra išskirtinė. Juodame fone vaizduojamas apskritimas, o jame – juodas katinas.

Mandalos kuriamos įvairiais tikslais: norint atitrūkti nuo kasdienybės, papuošti namų interjerą, turėti it talismaną, apsaugantį nuo blogos akies. Sigita tikina, kad, kurdama mandalas, stengiasi į jas sudėti kuo daugiau pozityvios energijos. Nekuria vakarais ir naktimis, nes tai tamsus metas, kada juntamas nuovargis, o emocijos būna ne pačios geriausios.

Todėl geriausia kurti šviesiomis mintimis, prabudus ryte. Tokiu paros metu žmogus jaučiasi žvaliausias, turįs daugiausia energijos ir pozityvo. Pašnekovės teigimu, ne visos mandalos turi būti apskritimo formos. Trikampė jos forma taip pat yra labai geras pasirinkimas. „Spontaniškai piešti mandalas nepavyksta. Reikia vidinės ramybės, tam tikro nusiteikimo, susikaupimo, bet kartu ir kūrybinės laisvės. Pirmiausia nusipiešiu eskizą, po to ramiai dėlioju spalvas“, – teigia ji.

Man­da­los ku­ria­mos įvai­riais tiks­lais: no­rint ati­trūk­ti nuo kas­die­ny­bės, pa­puoš­ti na­mų in­ter­je­rą. Si­gi­ta ti­ki­na, kad, kur­da­ma man­da­las, sten­gia­si į jas su­dė­ti kuo dau­giau po­zi­ty­vios ener­gi­jos. (Au­to­rės nuo­tr.)
Man­da­los ku­ria­mos įvai­riais tiks­lais: no­rint ati­trūk­ti nuo kas­die­ny­bės, pa­puoš­ti na­mų in­ter­je­rą. Si­gi­ta ti­ki­na, kad, kur­da­ma man­da­las, sten­gia­si į jas su­dė­ti kuo dau­giau po­zi­ty­vios ener­gi­jos. (Au­to­rės nuo­tr.)

Sau mandalos dar nesukūrė

Pirmoji Sigitos kurta mandala, kuriai autorė suteikė pavadinimą „Latė“, liks namuose, nes moteris mato joje nemažai netobulumų.

„Matau joje daug klaidų, bet pirmuoju darbu nesu nusivylusi. Kai pirmųjų mandalų nuotraukas publikavau vienoje interneto svetainėje, viena lankytoja parašė: „Tavo kurtos mandalos – įspūdingos, net sunku patikėti, kad tai yra Tavo pirmieji darbai, nes manųjų mandalų pirmieji taškai buvo panašūs į šuns ėdalą, o Tavo – labai taisyklingi.“ Net tokių vertinimų sulaukiau“, – juokiasi pašnekovė.

Sigita prisipažįsta, kad savo namams mandalos dar nesukūrė, bet ir jai ateis savas laikas. Pasidomėjau, kokių mandalų moteris niekada nekurtų. Ogi nenorėtų savo mandalose vaizduoti kitų kultūrų dievybių kulto ar stabų, nors ji ir neatsisako krikščioniškų ar pagoniškų simbolių. Kaip sako pati, juk tai lietuviams artimos religijos.

Įgijusi daugiau patirties, moteris planuoja mandalose įamžinti metų laikus su visomis jiems būdingomis spalvomis bei formomis, aptinkamomis gamtoje.

Besibaigiant mūsų pokalbiui, pasiteiravau, ar mandalose yra magijos. „Jei žmogus ne tik atsipalaidavęs kuria, kas jam gražu, mėgaujasi kūrybos procesu, bet dar ir geba pasidalyti kūrybos metu iškylančiais išgyvenimais bei jausmais, gali juos priimti ir keistis – ar tai ne magija?“ – šypteli pašnekovė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite