Angle down Atgal

Pirmas korepetitoriaus žingsnis – nuraminti įbaugintą mokinį

„Dabar laisvų vietų beveik nebeturiu“, – sako korepetitorius Saulius Stropus, Šiaulių miesto savivaldybės verslo projektų konkurso laimėtojas, papildomai moksleivius konsultuojantis dėl matematikos. Ar tai reiškia, kad mokyklose paliekama tiek daug spragų? Kur slypi problemos šaknys? Pašnekovas šiuolaikinės kartos nenuvertina, bet įvardija aspektus, dėl kurių per pamokas nukenčia vaikai, o korepetitorių darbotvarkė vis pildosi naujų mokinių vardais.

Mokytojų dilema

Pernai rugsėjį Šiaulių miesto savivaldybė jau ketvirtus metus iš eilės išrinko geriausius verslo projektų autorius. S. Stropus – vienas iš keturių laimėtojų, nugalėjusių vyresnių nei
50 m. asmenų verslo projektų konkurso kategorijoje ir gavusių 3 tūkst. Eur paramą savo verslo projektui.

Papildomai mokyti matematikos S. Stropus nusprendė anksčiau, nei sužinojo apie Šiaulių miesto savivaldybės verslo projektų konkursą, tačiau jis tapo rimta paskata stiprinti veiklą. Kodėl apskritai prireikia korepetitoriaus paslaugų, kai visko turi būti išmokoma ugdymo įstaigose? Gal ir turi, bet kiekvienas iš mūsų esame nevienodų gabumų, skirtingai suvokiame ir priimame gautą informaciją, skirtingu tempu ją įsisaviname.

„Yra dvi pusės, mano nuomone. Pirmiausia, mokytojas dirba klasėje, kur yra 20–30 mokinių. Dirbdamas su jais visais, pedagogas turi priimti sprendimą: arba reikia dirbti tik su stipresniaisiais, arba tik su silpniukais, kad bent kažko juos išmokytų. Žinoma, galima imti patį viduriuką. Ir kas iš to išeina? Visų poreikiai nėra patenkinami, o pats vienas vaikas nepajėgus pasivyti kitų aukštesnėse klasėse“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Jei mokytojas daugiau dėmesio skirs silpnesniesiems, anot S. Stropaus, žiovauti per pamokas ims ir tie viduriniųjų gabumų, o vyresniesiems mokykloje išvis nebus ką veikti. Jei mokytojas pasirinks darbuotis su stipresniaisiais moksleiviais, tuomet kita klasės dalis liks su tam tikromis spragomis. „Tai dilema mokytojui. Abiem atvejais nukenčia mokinys. Jei nori labai stipriai pasiruošti, jam nebeužtenka to, ką gauna mokykloje. Iškart atsiranda niša korepetitoriaus veiklai“, – teigia S. Stropus.

Yra ir kitas niuansas – per pamokas individualaus mokytojo dėmesio gaunama per mažai, juk pedagogas tik vienas, o mokinių – kelios dešimtys. „Aš dirbu individualiai su vienu mokiniu. Kai visas dėmesys skiriamas tik vienam, mes galime išspręsti per konsultaciją 2–3 kartus daugiau, nei jis sužino klasėje. Kai kuriems užtenka ir penkių minučių aiškinimo to, ko nesuprato per pamokas mokykloje. Dėl to kaltas ir per didelis mokinių skaičius“, – sako korepetitorius, pridurdamas, kad mokyklose ir matematikos galėtų mokyti grupėmis, ne tik kalbų.

Korepetitorių darbotvarkės greitai užpildomos moksleivių vardais. Laisvos vietos kaipmat užimamos, o ateityje jų poreikis gali tik augti, jei mokytojų algos ugdymo įstaigose nekils ir ims augti į tėvynę grįžtančių emigrantų vaikų skaičius.
Korepetitorių darbotvarkės greitai užpildomos moksleivių vardais. Laisvos vietos kaipmat užimamos, o ateityje jų poreikis gali tik augti, jei mokytojų algos ugdymo įstaigose nekils ir ims augti į tėvynę grįžtančių emigrantų vaikų skaičius.

Loterija „Egzaminas“

Korepetitoriaus darbotvarkė dabar pilna: nuo šeštokų iki abiturientų. Ir lygis jų visų įvairus. „Pradedant nuo tų, kurie nori išlipti iš minuso, baigiant vos ne dešimtukininkais. Aš turiu į visus juos pažiūrėti lanksčiai: vienam reikia tik gero pažymio, kitam – tik išlaikyti egzaminą, dar kitam – išlaikyti gerai, o dar kitam – supergerai išlaikyti“, – patikslina jis. Be abejo, yra ir tokių vaikų, kuriuos atveda tėvai, o pačių mokinių motyvacija būna silpna – jiems reikia padėti padaryti net namų darbus.

Saulius šypsosi: yra buvęs ir toks atvejis, kai mokinys korepetitorių naudojo kaip priedangą. Mėnesį nelankė konsultacijų, nors iš tėvų pasiimdavo pinigus ir keliaudavo savo takais… „O man po mėnesio skambina tėvas ir klausia, kodėl negerėja sūnaus rezultatai, – pasakoja pašnekovas. – Akivaizdu, kad pats vaikas motyvacijos neturėjo.“

Papildomas mokymasis, anot S. Stropaus, mokiniams gali garantuoti 1–2 balais aukštesnį pažymį mokykloje. Vis dėlto pagrindinė priežastis, kam reikalingi korepetitoriai, yra egzaminai. Jei nebūtų jų, dėl geresnių pažymių niekas taip nesistengtų.

„Mes iškart per pirmąjį susitikimą užsibrėžiame tikslus: ar norima išlaikyti egzaminą, ar gerai jį išlaikyti, ar labai gerai išlaikyti. Priklausomai nuo to, renkuosi savo darbo metodiką“, – aiškina korepetitorius, pas kurį į konsultacijas atvyksta mokinių iš rajonų, o pernai vienas važinėjo net iš Tryškių.

Pašnekovas beda pirštu į egzaminų tvarką, kuri, jo nuomone, taisytina. Brandos egzaminai moksleiviams kasmet lyg loterija, o tas neapibrėžtumas moksleivius baugina. Spėlioti, į ką daugiau kreipti dėmesį, ruošiant egzaminams, tenka ir patiems mokytojams ar korepetitoriams.

„Kokie bus uždaviniai? Mokytojai vis turi spėlioti, galvoti, kokie gali būti. Nėra sistemos. Mano nuomone, turėtų būti aiškios temos, kokios bus egzamine, ką mokinys turi mokėti, o dabar niekas neapibrėžta. Reikėtų bendros nustatytos egzaminų struktūros“, – sako pašnekovas.

Mokytojas – ne priešas

„Mano tikslas – paruošti vaikus egzaminams ir kad jie jaustųsi komfortiškai mokykloje“, – patikina S. Stropus. Jis iš savo patirties įvardija dar vieną akivaizdžią švietimo sistemos problemą – mokytojų baimę.

„Mokinys bijo mokytojo. Aš per pirmąsias konsultacijas tą pajuntu ir sakau: nebijok manęs, mes dirbame, nebijok man pasakyti, kad tu nemoki. Vaikas bijo net pasakyti, kad nesupranta ko nors. Mes pasiaiškiname ir matau, kad jis atsipalaiduoja“, – sako korepetitorius. Jis priduria: nusileisti iki draugų lygio nereikia, tačiau baimės lygis turi mažėti iki minimalaus: „Mokinys turi gerbti, ne bijoti mokytojo, matyti jį kaip pagalbininką, ne kaip priešą, kuris nori „nusodinti“ ir parašyti blogą pažymį.“

Pastaruoju metu žiniasklaidoje su nerimu konstatuojama, kad šiuolaikinės kartos rezultatai smarkiai prastėja. Kaltinimų strėlės svaidomos ir silpniems specialistams, ir patiems nemotyvuotiems vaikams, ir sunkioms ugdymo programoms. S. Stropus tokias tendencijas vertina atsargiau.

„Ne patys vaikai nenori mokytis, o jie neišmokomi. Čia grįžtu prie minties, kad blogai, jog mokinys bijo mokytojo. Rezultatus nulemia ir egzaminų sistema, o ji iki šiol niekaip netobulėja“, – savo įžvalgomis dalijasi korepetitorius. Jo nuomone, jau mokslo metų pradžioje mokiniams turėtų būti išskirtos temos, tikrai būsiančios egzamine. „Dabar nieko nepasakoma ir tu spėliok, kas bus, kas nebus. Gerai, jei mokytojas pataiko. Čia jau yra švietimo problema, kad nėra bendros sistemos, kaip ruošiamas egzaminas“, – teigia pašnekovas.

Stipriausi specialistai buriasi ne mokyklose

Už jaunimo ugdymą atsakomybė visgi krenta mokytojams, o čia prieinama prie problemos, kuri eskaluojama pastaraisiais metais, – jiems patiems dirbti nėra motyvacijos finansiniu atžvilgiu.

„Taip, į mokyklas ateina irgi ne patys stipriausi specialistai. Ir tai dar akivaizdžiau matoma, lyginant miestų ir kaimų mokyklas“, – teigia pašnekovas.

Kur tuomet eina stipriausieji? Jie buriasi į grupes, mokymu užsiima privačiai. „Šiauliuose to dar nėra, bet Vilniuje ar Kaune kuriamos korepetitorių įmonės, kuriose sutelkti visi geriausi specialistai, kurie gauna du ar tris kartus didesnį atlyginimą nei mokykloje“, – sako S. Stropus.

Pašnekovas neslepia su kolegomis svarstęs idėją rengti konsultacijas visai klasei. Tarkime, savaitgaliais mokyklose ar kitose gautose patalpose rinktųsi specialistai ir padėtų mokiniams ruoštis egzaminams. „Mano nuomone, Šiauliai dar iki to nepribrendo, nors tai galėtų būti viena iš idėjų. Kita vertus, visgi manau, kad korepetitoriaus darbas turi būti individualus“, – įžvalgas dėsto pašnekovas.

Daugiausia problemų – emigrantų atžaloms

Ryškėja dar viena tendencija, kuri ateityje taip pat stipriai gali nulemti moksleivių mokymosi pasiekimus. Džiugesį dėl gimtinėn grįžtančių emigrantų gali aptemdyti šešėlis, krentantis ant jų vaikų. Kol mes džiaugiamės gerėjančia šalies gyventojų ir ypač grįžtančiųjų statistika, jų atžalos mokykloje susiduria su rimtais iššūkiais.

„Emigrantų vaikams mūsų mokyklose būna sunki adaptacija. Tai labai sudėtinga. Tarkime, jei grįžta dešimtokas, aš net nežinau, nuo ko pradėti jį mokyti. Ten yra žymiai lengviau, – lygių skirtumus Lietuvoje ir Anglijoje apibūdina korepetitorius. – Jei ateityje grįš daug šeimų, vaikai tikrai negalės patys vieni pasivyti bendraamžių Lietuvoje. Tikrai reikės korepetitorių paslaugų, kad pasivytų tą kursą, kurį eina bendraklasiai.“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite