Plaukų kirpimas čia kainuoja du eurus, tiek pat – barzdos bei ūsų kirpimas, modelinė trumpų plaukų šukuosena – nuo 5 eurų, plaukų dažymas cheminiais dažais – 10 eurų, ilgų plaukų šukuosenos formavimas – 8 eurai. Teikiamos ir platesnio spektro grožio paslaugos.

Profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ jau trečią dešimtmetį veikiančioje kirpykloje be atlygio dirba mokiniai, kurie ruošiasi tapti profesionaliais kirpėjais. Tiesa, klientams reikėtų apsišarvuoti kantrybe, nes mokiniai dirba neskubėdami – kirpimas gali trukti apie valandą laiko.

Mokymai kirpykloje trunka septynis mėnesius. Per šį laiką mokinys turi dirbti kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 15 val. Tada gauna pažymėjimą, įrodantį, kad baigė kursus, o tuomet prasideda darbo paieškos. Mokytis kirpėjo profesijos žmones paprastai nukreipia Užimtumo tarnyba, kuri yra įsikūrusi už kelių dešimčių metrų.

Klientui davus sutikimą, mokinys nufotografuoja jo plaukus prieš ir po kirpimo – tam, kad savo darbų aplanką galėtų parodyti mokytojams.

Nors kainos žemos, atsiranda įnoringų klientų

Profesijos mokytoja Zita Adlienė portalui Alfa.lt teigė, jog Vilniuje, ko gero, nėra vietos, kurioje būtų galima apsikirpti pigiau. Ji papasakojo apie kirpyklos veiklą.

„Dažniausiai į kirpyklą ateina senjorai. Bet pastaruoju metu nemažai ateina ir jaunimo, ypač jaunų vyrų. Ir tėvai savo vaikus čia veda kirptis. Čia žemos kainos, tik pas mus atėjus reikia turėti kantrybės ir laiko, nes mokiniai šiek tiek ilgiau kerpa, jie negali skubėti.

Tačiau būna, jog atėję senjorai neturi kantrybės ir nenori ilgai sėdėti kėdėje. Jeigu įprastoje kirpykloje kerpa 30­­­–45 minutes, tai pas mus gali kirpti ir iki valandos.

Būna atvejų, kai klientas lieka nepatenkintas kirpimu, bet mes stengiamės to išvengti. Mūsų mokiniai taip pat mokosi etikos bei psichologijos, tad žino, kaip nesukelti konfliktinių situacijų. Nepaisant to, kad kirpimo kaina yra du eurai, žmonės vis tiek reikalauja gero kirpimo ir būna įnoringi, ypač senjorai“, – pasakojo Z. Adlienė.

Profesinio ugdymo centro „Žirmūnai“ kirpykla neapsiriboja vien kirpėjų mokymais. Ji vykdo ir socialinę misiją – keliauja nemokamai kirpti žmonių į kalėjimus, vaikų, senjorų namus, apsilanko pas psichinę negalią turinčius žmones, užsuka ir į slaugos namus.

„Būna, jog kai kada ir pas mus atvežami žmonės iš tų vietų, žinoma, tik ne iš kalėjimų. Po tokių susitikimų mūsų mokiniai patobulėja ir tampa drąsesni“, – tvirtino jau kelis dešimtmečius profesinio ugdymo srityje dirbanti moteris.

Viena iš kirpyklos mokinių Jurgita šios profesijos mokosi nuo vasaros pradžios. Ji teigė, jog tai jau seniai buvo jos planuose, tačiau šiemet suprato, kad „dabar arba niekada“.

„Iš pradžių atėjusi čia bijojau žmonių, buvo sunku persilaužti. Tačiau po kurio laiko stresas dingo ir prie darbo pripratau. Visada norėjau išmokti kirpti žmones, bet tik dabar susiruošiau.

Mane žavi žmonės, kurie čia ateina kirptis, nes jie yra drąsūs. Plaukai atauga, bet vis tiek žmogus turės taip vaikščioti mėnesį ar du, ir ne visi pasiryžę taip rizikuoti. Aišku, tai ne dantys, nereikia operuoti ir didelių problemų dėl mažų klaidelių nekyla“, – sakė Jurgita.

Užsieniečiai kirpykloje kloja pamatus gyvenimui Lietuvoje

Šioje kirpykloje įgyti profesiją ruošiasi nemažai užsieniečių. Dauguma jų – vyrai. Jie dažniausiai būna atvykę iš Azerbaidžano, Afganistano, Turkijos, Sirijos, Irako, Irano ir kitų šalių.

30-metis Hasanas iš Turkijos į Lietuvą atvyko prieš mėnesį, nes vedė lietuvaitę, su kuria susipažino ir kelerius metus gyveno savo šalyje. Jiedu turi trejų metų sūnų. Į Lietuvą Hasaną atvykti paskatino nestabili politinė situacija Turkijoje. Jis ten dirbo fotografu, tačiau su savo žmona nusprendė gyvenimą kurti Lietuvoje.

„Man patinka Vilnius, nes čia labai daug gamtos. Tai man svarbiausias dalykas, kalbant apie miestus. Čia labai ramu. Kol kas čia neturiu draugų, juos man atstoja žmona su sūnumi. Jau galiu šiek tiek kalbėti lietuviškai, bet dar ne taip gerai. Žmona mane moko kalbėti tiek lietuviškai, tiek rusiškai“, – pasakojo Hasanas.

Profesijos mokytoja Z. Adlienė teigė, jog šioje kirpykloje užsimezga ryšys tarp lietuvių ir iš tolimų kraštų atvykusių kitataučių.

„Dirbantys užsieniečiai šį mokymų centrą dažniausiai randa per pažintis arba per „Caritą“. Stebime, kaip tobulėja jų lietuvių kalba, ir džiaugiamės progresu. Užsieniečių pagrindą sudaro vyrai. Jie šaunuoliai, gerai lanko pamokas, jaučia pagarbą seniems žmonėms ir mėgsta vaikus.

Esu nustebinta, jog daug senjorų moka anglų kalbą ir patys bendrauja su mūsų užsieniečiais, paaiškina, kaip nori kirptis, išklausinėja apie jų šalį bei kodėl čia atvyko.

Tačiau mūsų klientės moterys šiek tiek prisibijo, nenori, kad jas kirptų pas mus dirbantys užsieniečiai, bet jeigu ateina ir pavyksta apsikirpti, tai nori pas tą patį vyrą kirptis kitą kartą“, – pasakojo Z. Adlienė.

Alfa.lt