Petro Rakštiko kūrybos paroda „Latifundai“

Šiauliai
Organizatorių nuotr.
Reporteris Mindaugas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

2022 m. sausio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaroma Petro Rakštiko kūrybos paroda „Latifundai“. Paroda veiks iki 2022 m. vasario 5 d.

Atidarymo renginyje galimybių pasas privalomas, būtina dėvėti respiratorių. Lankytojų registracija bus vykdoma renginio metu arba internetu: https://bit.ly/3JX1tST

_ _ _

„Latifundai – niekaip nepavadinami, nes žmonės jų nemato. Tiesa, vienas kitas retsykiais girdi. Dažniausiai psichiatrai, bet jie neprisipažįsta. Todėl latifundai ir neturi liaudyje paplitusio vardo. Pavidalas: energijos srautas. Pagal jo pobūdį galima spėti, kad yra du latifundų egzemplioriai, bet gali būti ir vienas. Gali būti ir nė vieno. Tasai srautas yra elipsės formos, energijos praradimo koeficientas – nulis.“ (Iš Donaldos Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“.)

„Gimiau 1956 metų gruodžio 18 dieną. Suvalgiau jubiliejinį tortą. Praeitame amžiuje drožiau medį. Didžioji dauguma šios parodos darbų sukurta 2021 metais. Dabar užsiimu piešiniais, tapyba, grafika, keramika, fotografija.

Esu Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Bandau laikytis planų, bet du mano augintiniai katinai uodegomis mojuoja ir murkia skirtingai. Klausau vieno – piešiu. Kitas rekomenduoja tapyti, bet ir lipdyti norisi. Norus sunku suvaldyti. Gali daug norėti, o bus kaip bus. Puolęs į balą sausas neliksi. Gaivinanti maudymosi procedūra sveika, bet dugne pasitaiko ir aštrių akmenukų. Baloje seną grimą nuplauti gali – gali ir save pamatyti. Iš dangaus krinta viskas: snaigės, lietus, vaisiai, mintys, sėkmės ir nesėkmės. Reikia tik pasilenkti ir pasiimti.

Vasarą stebėjau, kaip sraigė pusdienį lipo į stulpą. Užlipusi nieko nerado, iki vakaro kopė žemyn. Pasitaiko. Taip ir dirbančiam – nežinai, kuo kelias baigsis. Intuicija kalba tyliai. Jos klausydamas renku idėjas darbams. Mano darbai – intriguojantis kelias į paslapčių karalystę, liudijimas, pėdsakas, kryžiaus kelio būties ženklas. Daugelis mano išgalvotų figūrų personažų – belyčiai monstrai, apgyvendinti plokštumoje be dangaus, be žemės, be namų, be daiktų. Net kelnių jiems neužmoviau.

Mane domina netikėti, iš atsitiktinumų sulipdyti dariniai, keistumas, alogizmai, linijų rebusai. Nevengiu kvailiojimo. Taip randu kažką sau dar nematyta. Sniegas baltu uždengia žemę. Eini – lieka pėdsakai tamsūs.“ – Petras Rakštikas

APIE AUTORIŲ

Petras Rakštikas (g. 1956) – poetas, prozininkas, tapytojas, grafikas, skulptorius. 1980 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, piešimo, braižybos ir darbų mokytojo specialybę. Nuo 1983 m. iki 2016 m. dirbo Šiaulių universiteto dėstytoju. Nuo 1996 m. docentas. Veiklos sritys: tapyba, grafika, skulptūra, keramika, fotografija, literatūra.

Surengė 40 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Išleido šešias knygas: „Letė: eilėraščiai“ (Šiaulių pedagoginis institutas, 1996), „Vėjas, lapas ir rakursas: miniatiūros“ (Šiaurės Lietuva, 2005), „Genys kala tylą: miniatiūros“ (Šiaurės Lietuva, 2007), „Pavenčių mailius: literatūrinės miniatiūros“ (Šiaurės Lietuva, 2016), „Musių dainos: miniatiūros“ (Šiaurės Lietuva, 2016), „Nuobodulio sirenos“ (Šiaulių universitetas, 2020).