Angle down Atgal

Pernai ugniagesiai gaisrų metu išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų 11 vaikų (vaizdo įrašas)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11 509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), vaikų žūčių pavyko išvengti (2), o 164 gyventojai (174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

Gaisrų statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Pernai miestuose žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 43, tai yra 1,6 karto daugiau nei miestuose. 2014-2018 metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 108 gyventojai, iš jų 63 – miesteliuose ir kaimo vietovėse, t. y. 1,4 karto daugiau nei miestuose.

Šalyje kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 60 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Septyni žmonės žuvo Vilniuje, 5 – Šalčininkų rajone, po 4 – Vilniaus ir Telšių rajonuose, po 3 – Ignalinos ir Joniškio rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (20 gyventojų) ir Šiaulių (9) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (2) ir Alytaus (3) apskrityse.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,3 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 48 vyrai, 17 moterų, o penkių žmonių tapatybės nenustatytos. Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 42 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų.

Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį, sekmadienį ir ketvirtadienį (po 13 gyventojų), tragiškiausios mėnesio dienos: 5-oji ir 11-oji (ugnis pasiglemžė po 5-ias žmonių gyvybes). Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų. Mažiausiai gaisruose žuvusiųjų pernai buvo trečiadienį – 2 gyventojai, o nuo 2 iki 4 mėnesio dienos aukų gaisruose pavyko išvengti.

Dvidešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 9 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 2 – dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar 3 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų 11 vaikų. Nuo ugnies jie apsaugojo 902 pastatus, 127 transporto priemones, išgelbėjo 637 gyvūnus.

Žmonių žuvimo priežastys
Žmonių žuvimo priežastys

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla daugiau kaip 11 tūkst. gaisrų, iš jų 39 proc. – atvirosiose teritorijose. Pernai jose kilo 4980 gaisrų, arba 43,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Palyginus su 2018 m., gaisrų skaičius išaugo 12,8 proc. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose įsiplieskę gaisrai (46 proc.). Vilniaus apskrityje užgesinti 1898 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 861, Šiaulių – 390, Utenos – 360, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

2375 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 20,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 55 gyventojai. Palyginti su 2018 metais, juose žuvo 20 gyventojų mažiau ir gaisrų čia sumažėjo 14,9 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 žmonės. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 313 gaisrų, kuriuose žuvo 3 gyventojai), pirtys (129), garažai (63). Užgesinti 1078 transporto priemonių gaisrai (9,4 proc. visų gaisrų), juose degė daugiau kaip 750 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 99 gaisrai (0,9 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinta 5211 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6298. Ugnis sunaikino 333 pastatus, 263 transporto priemones, 282 gyvūnus, 222 tonas pašarų, 3895 kv. m gyvenamojo ploto, o 7654 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

2019 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3425 gaisrai) ir Kauno (2070) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (414) ir Telšių (535) apskrityse. Gaisrų skaičius, lyginant su 2018 m., išaugo Utenos (9,8 proc.), Alytaus (4,5 proc.) ir Marijampolės (3,4 proc.) apskrityse, mažiau jų kilo Klaipėdos (-12,2 proc.), Tauragės (-5,7 proc.), Kauno (-5,5 proc.), Telšių (-5,3 proc.), Šiaulių (-5,1 proc.), Panevėžio (-3,2 proc.) ir Vilniaus (-1,7 proc.) apskrityse. Ypač jų skaičius sumažėjo Akmenės (-39,6 proc.) ir Biržų (-22,4 proc.) rajonų savivaldybėse bei Kauno (-23,1) ir Klaipėdos (-20,2 proc.) miestuose.

10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 41 gaisras. Šalies vidurkį viršijo Utenos (57), Alytaus (54), Panevėžio (48), Tauragės (44), Marijampolės (44) ir Vilniaus (42) apskritys, ypač Trakų (92), Šalčininkų (84), Molėtų (82), Vilniaus (80), Varėnos (79), Širvintų (78), Panevėžio (71) ir Zarasų (71) rajonų savivaldybėse.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (29,6 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (18,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,6 proc.). Be to, įregistruoti 306 padegimai (2,7 proc.), o 72 gaisrų (0,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

Gaisrų priežastys
Gaisrų priežastys

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11990 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 4,8 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 399 gyventojus, tarp jų 41 vaiką.

Ugniagesiai gelbėtojai 4411 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 1560 darbų – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 3908 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 1847 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 1700 darbų atliko autoavarijose (13,9 proc. daugiau nei užpernai), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 181 nukentėjusį asmenį bei ištraukė 57 žuvusiųjų kūnus.

377 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (27,1 proc. mažiau nei užpernai). Šių darbų metu jie ištraukė 120 skenduolių (iš jų 56 asmenys ištraukti vasaros laikotarpiu) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Be to, ugniagesiams 146 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 587 kartus likviduoti cheminius incidentus, 665 kartus budėti nukenksminant sprogmenis ir kt.

Mažiau nei 2018 m. gelbėjimo darbų pernai buvo atlikta Šiaulių (-3,9 proc.) ir Klaipėdos (-1,2 proc.) apskrityse, o kitose apskrityse jų buvo atlikta daugiau. Ypač jų skaičius išaugo Kazlų Rūdos (90,5 proc.), Raseinių (50,9 proc.) ir Kelmės (40,6 proc.) rajonų bei Kalvarijų (39,6 proc.) savivaldybėse.

10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 43 gelbėjimo darbai. Daugiausia jų teko Marijampolės (66), Tauragės (60), Alytaus (56) ir Klaipėdos (53) apskričių gyventojams.

Gelbėjimo darbų klasifikacija
Gelbėjimo darbų klasifikacija

Nors šiemet gaisrų skaičius mažesnis nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau gaisruose jau žuvo trys žmonės. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu, skaudžių nelaimių padaugėja. 2019 m. sausio mėnesį kilę gaisrai nusinešė 11 žmonių gyvybes, iš jų 5 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje ir kt.

Išsamiau skiltyje Gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite