Li­no Ado­mai­čio ka­ran­tiną pra­skaid­ri­na žmo­nos py­ra­gas ir me­duo­li­niai meš­kiu­kai

Vilnius
(Eglės Gendrė­naitės nuo­tr.)
Monika Šlekonytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Li­nas Ado­mai­tis (1976 04 10) – at­likė­jas, kom­po­zi­to­rius, mu­zi­kan­tas. Su žmo­na Ir­ma au­gi­na duk­rytę Saulę ir lau­kia ant­ro­sios at­ža­los gi­mi­mo.

A. Du tei­gia­mi žod­žiai, šovę į galvą, iš­gir­dus žodį „ka­ran­ti­nas“

Atos­to­gos ir se­ria­lai.

B. Mėgsta­miau­sių knygų ar­ba filmų pen­ke­tu­kas

Fil­mai: „Le­gends of the Fall“, „Kris­taus kūnas“, „The Glass Cast­le“, „Pa­ra­zi­tas“, „Lūšna tur­tuo­lių kvar­ta­le“.

C. Koks mais­tas net ka­ran­ti­no dieną pa­da­ro šven­tišką?

Žmo­nos svei­kuo­liš­kas rie­šutų py­ra­gas yra vi­siš­kas gėris. Dar la­bai skanūs mūsų na­mi­niai me­duo­liai meš­kiu­kai. Ir, ži­no­ma, ne­įsi­vaiz­duo­ju die­nos be ka­vos!

D. Įkve­pian­ti as­me­nybė. Kodėl?

Jų daug ir ne­leng­va išs­kir­ti tą vie­nin­telį žmogų. Bet jei reiktų da­bar taip stai­ga – tai būtų pro­fe­so­rius Eu­ge­ni­jus Pau­laus­kas. Ma­no smui­ko dėsty­to­jas, ku­ris iš­mokė ne tik gra­žiai paim­ti garsą, bet ir drąsiai žvelg­ti į gy­ve­nimą, at­si­ri­bo­ti nuo tų, ku­rie kliu­do ei­ti pir­myn, į viską žiūrė­ti op­ti­mis­tiš­kai ir kūry­biš­kai. Tai žmo­gus le­gen­da ir ne tik Eu­ge­ni­jaus gimtų Šiau­lių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos pa­si­did­žia­vi­mas.

E. Mėgsta­miau­sia dai­na (mu­zi­ka) ge­rai die­nos nuo­tai­kai

J. S. Ba­cho „Sui­te No. 3 in D Ma­jor“. Tai die­viš­kiau­sia, ką galė­jo su­kur­ti žmo­gus.

Ome­ga rūgštys. Ką pa­da­ro­te kiek­vieną dieną dėl sa­vo ir kitų ge­ros svei­ka­tos (psi­chinės ir fi­zinės)?

Sten­giuo­si kas­dien bent mi­ni­ma­liai pa­spor­tuo­ti, pa­skai­ty­ti Šventąjį Raštą, pa­žiūrė­ti su žmo­na kokį gerą filmą, taip pat ir su duk­ra kokį ani­ma­cinį fil­muką. Taip pat sten­giuo­si bent te­le­fo­nu šio ka­ran­ti­no me­tu pa­si­skam­bin­ti ir pa­plepė­ti su tėvais bei drau­gais apie šį bei tą.

Pa­rengė En­ri­ka Va­lan­čiūtė