Penkiasdešimt juoko atspalvių

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

7013

Juoko joga – du iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje niekaip nederantys žodžiai, todėl į juoko jogos seminarą, vedamą šiaulietės Ingridos Kazragytės, einu abejodama ir tarsi saugodamasi tuoj ant galvos nukrisiančio pianino. Tiesa, skepticizmas išgaruoja, vos tik išvystu pačią instruktorę ir išgirstu jos skambų, užkrečiantį juoką.

Juoko „medžiotoja“

Kuklus „Chi“, savimi pasitikintis „Cho“ ir nuoširdus „Cha cha cha“ – tai tik keletas juoko atspalvių, kurie sertifikuotai juoko jogos instruktorei I. Kazragytei gali pasufleruoti apie taip besijuokiantį žmogų, jo savijautą. „Mano „sensoriai“ visuomet įjungti, nesąmoningai pagaunu, kaip kas juokiasi ir pradedu atrasti, kiek daug juokas turi socialinių reikšmių: nuo prisitaikymo ir noro būti priimtam iki savisaugos, kai mes juokiamės tam, kad nuo kažko apsisaugotume“, – sako ji.

Beje, dabar per juoką siunčiami socialiniai signalai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo perduodami pirmykštėse bendruomenėse. „Mūsų protėvių šypsena, juokas toli gražu nereiškė, kad jie nori būti priimti ir nėra pavojingi. Priešingai. Jie šypsodavosi ir juokdavosi tarsi grasindami: „Štai, pažiūrėk, kiek aš turiu dantų, jie visi sveiki ir aš galiu įkąsti“, – pasakoja I. Kazragytė ir priduria, kad laikai keitėsi, juoko reikšmė – taip pat.

„Pavyzdžiui, buvo toks metas, kai garsus juokas laikytas prasto tono ženklu. Kartais pagalvoju, kaip gerai, kad gimiau ne tada, o dabar, nes tikrai būčiau priskirta prastuomenei. Aš juokiuosi garsiai, užkrečiančiai, o ir pati lengvai užsikrečiu kitų juoku. Ypač nuo to laiko, kai susidomėjau juoko joga“, – šypsosi instruktorė.

Pradėjo nuo savanoriškos veiklos

Daugiau nei dešimtmetį klasikinę jogą praktikuojanti I. Kazragytė neįprastais juoko užsiėmimais susidomėjo perskaičiusi straipsnį internete ir netruko susirasti juoko jogos mokytoją. Tiesa, ne Lietuvoje, o Vokietijoje. „Vasario pabaigoje jau laikiau rankose sertifikatą ir ėmiau galvoti, ką gi man dabar su juo daryti? Juk grįžusi į Lietuvą likau viena: jokių mokytojų, jokios palaikančios grupės“, – sako I. Kazragytė.

Tačiau abejonėms ir baimėms moteris nepasidavė – ji įsitikinusi, kad kiekviena pabaiga reiškia naują pradžią. „Pradėjau vesti savanoriškus juoko jogos seminarus savo vaikų gimnazijoje. Dirbdavau ir su didesnėmis, ir su mažesnėmis grupėmis. Žiūrėdavau, kaip galiu jas valdyti ir ar apskritai gebu jas valdyti, bandžiau suprasti, kur galiu būti kūrybiškesnė, padaryti geriau. Taip po truputį viskas įsivažiavo“, – prisimena instruktorė, į juoko jogos seminarus bei savaitinius užsiėmimus dabar kviečianti visus šiauliečius.

Dirbtinis ar nuoširdus? Jokio skirtumo!

Nors Šiauliuose juoko joga – gana naujas reiškinys, viso pasaulio mastais ši jogos atmaina skaičiuoja 22 metus. „Juoko joga atsirado Indijoje, jos pradininkas – daktaras Madan Kataria. Kadangi jis buvo įsitikinęs juoko gydomąja galia, kvietė savo pacientus į juoko užsiėmimus miesto parkuose. Šiuose užsiėmimuose pacientai pasakodavo anekdotus, žiūrėdavo linksmus filmus, tačiau po kurio laiko visa tai išsisėmė. Juk iš to paties, net ir labai gero anekdoto nuoširdžiai juoktis pavyksta vieną ar du kartus. O paskui juokas proporcingai mažėja“, – sako I. Kazragytė.

M. Kataria šią problemą išsprendė remdamasis faktu, kad mūsų organizmas vienodai reaguoja į nuoširdų ir dirbtinį, imituojamą juoką. „Jis sugalvojo tam tikrų žaidybinių-vaidybinių elementų kompoziciją, kurioje apjungė juoką, jogos pratimus, kvėpavimą ir meditaciją“, – aiškina I. Kazragytė ir priduria, kad ši metodika iki šiol laikoma juoko jogos pagrindu. Tiesa, kiekvienas instruktorius ją praturtina savo sugalvotais žaidimais, pratimais.

Juokas vietoje šokolado

Paklausta, kas iš tiesų vyksta mūsų organizme, kai juokiamės, I. Kazragytė, visų pirma, pamini juoko naudą mūsų fiziniam kūnui: „Juoko jogoje pabrėžiama, kad iškvėpimas juokiantis turi būti kuo gilesnis. Iškvėpdami daug oro, jo daug ir įkvepiame, todėl suaktyviname savo kraujotaką, medžiagų apykaitą, vėdiname plaučius, sutraukiame pilvo raumenis, kilnojame diafragmą ir masažuojame pilvo srityje esančius virškinamojo trakto organus.“

Dar didesnę naudą juokas turi mūsų psichinei savijautai. „Juokiantis išsiskiria hormonas endorfinas, dėl kurio mes jaučiamės laimingi, pakylėti, taip pat lengvumo, džiugesio hormonas dopominas, kuris išsiskiria ir valgant šokoladą arba po visų kitų didžiųjų gyvenimo malonumų“, – sako I. Kazragytė ir priduria, kad esama tokių pratimų, kuriais galima sumažinti savo nerimą, atsikratyti per dieną susikaupusių įtampų. Psichoterapeutai tai vadina emocijų ir jausmų „išventiliavimu“.

Todėl instruktorė nesistebi, kai juoko jogos užsiėmime sudalyvavę žmonės sakosi besijaučiantys laimingi ir atsipalaidavę. „Pastebiu, kad žmonės sukuria tarpusavio ryšį, tampa artimesni vienas kitam, yra nusiteikę komunikuoti. Ir aš galvoju, kad tai yra didysis juoko indėlis žmonijai“, – šypsosi I. Kazragytė.

Iš juoko drąsų pažinsi

Nors juokas daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas, instruktorės vedami juoko jogos užsiėmimai nėra tokie paprasti ir lengvi. Ypač, kai sužinai, kad teks apsikabinti visiškai nepažįstamą žmogų arba nusijuokti žiūrint tiesiai jam į akis.

„Pietiečiams tai nebūtų problema, o mūsų žmonėms sudėtinga. Santūrumas – vienas iš esminių lietuvių būdo bruožų ir kartais jis įgauna uždarumo, susikaustymo formas. Juoko jogoje reikia drąsos, reikia nebijoti daryti dalykus, kurie iš pradžių gali atrodyti šiek tiek kvailai. Ypač tai pastebiu dirbdama su paaugliais. Kai kurie elgiasi taip, lyg visas pasaulis būtų sutvarkytas pagal juos, o kai pradedu siūlyti daryti vieną ar kitą pratimą, pasirodo, kad tas iš išorės didelis žmogutis viduje yra dar labai gležnas ir pažeidžiamas“, – sako I. Kazragytė.

Tiesa, prievartos juoko jogoje nėra. „Jei atsipalaiduoti sunku, juoktis nesinori, tuomet ir nereikia. Užtenka kelių „Cha“, kurių metų mes sau leidžiame intensyviau pakvėpuoti. Bet paprastai žmogus po truputį atsipalaiduoja, pradeda nebebijoti atrodyti nerimtai, išmoksta su kitu sukurti akių kontaktą, nusijuokti. Ir tada ateina tas momentas, kai imituojamas juokas virsta tikru, nuoširdžiu“, – pokalbį užbaigia I. Kazragytė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt