Pedagogų statusą praradę treneriai sunkiami it citrinos

Šiauliai

Požiūris. „Treneriai ugdomojo darbo su vaikais nebeatlieka – jie pagal Savivaldybės norą ruošia profesionalius sportininkus. T. y. jeigu randa kokią nors žvaigždutę, su ja ir užsiima, siekdami rezultatų ir Šiaulių vardo garsinimo. Labai populistinis, popsistinis požiūris“, – sako R. Jasmontienė. (Laimono Simaičio nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

79504

Šiaulių sporto centrų treneriai piktinasi neapmokėtais viršvalandžiais. Kai kas jau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kiti dar svarsto apie tokią galimybę. Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė teigia, kad mieste veikiančiuose sporto centruose vyrauja autoritarinis valdymas, o Savivaldybei rūpi ne jaunuolių ugdymas, bet galimybė pasipuikuoti sporto žvaigždėmis.

Kovoja vienetai

Vieno Šiaulių sporto centro treneris atviras – nebesinori eiti į darbą. „Anksčiau jausdavausi pakylėtas, o dabar dirbti darosi vis sunkiau. Kiek pakalbu, daugelis trenerių nusiteikę pesimistiškai: yra kaip yra, teks iškęsti. Jie nieko nebenori, jiems niekas nebeįdomu. Už savo teises kovoja vienetai“, – sako šiaulietis, norėjęs išlaikyti vardą ir pavardę paslaptyje.

Jo pageidauto anonimiškumo priežastis – nuolat patiriamas vadovo spaudimas. „Darbovietė fiksuoja tik tą laiką, kurį mes, treneriai, praleidžiame kelionės į ir iš varžybų metu. Šias valandas mums prideda prie kasmetinių atostogų. Ir visai nesvarbu, kad savaitgalį vykstančiose varžybose dirbame viršvalandžius, kad, išvažiavus dviem ar daugiau dienų, apskritai dirbame kiaurą parą – juk esame dieną naktį atsakingi už vaikus. Jeigu bandome kalbėti su vadovu, sulaukiame pašaipų. Sako: „Neišsigalvokite, nieko jūs nedirbate, niekas jums nepriklauso. Nenorite – iš viso nevažiuokite.“ Neprašau, kad mums mokėtų krūvas pinigų, bet trūksta elementariausio žmogiškumo. Savaitgaliais varžybose mes tikrai dirbame viršvalandžius, o kartais net dienpinigių negauname“, – pasakoja treneris.

Jo kolegė iš kito sporto centro liūdnai šypteli – kai kuriuose miestuose situacija dar prastesnė: „Teko kalbėtis su treneriais iš Kauno. Tam, kad galėtų savaitgaliais važiuoti į varžybas, jie turi imti laisvas dienas kasmetinių atostogų sąskaita. Mes bent jau turime galimybę gauti laisvą dieną po varžybų, tik kad vadovas nelinkęs jų dalyti. Turiu sukaupusi laisvadienių – neaišku, kada galėsiu juos išnaudoti.“

Trenerė prisipažįsta vis dažniau susimąstanti, ar apskritai verta aukoti savo laiką varžyboms: „Už tai nieko negaunu, be to, į darbą ateinu nepailsėjusi, be jėgų, be emocijų, be motyvacijos.“

Didžiausia klaida – prarastas statusas

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė sako, kad apie treneriams daromas skriaudas girdi ne pirmą kartą: su jais bendravo prieš keletą metų, kai sporto mokyklos neteko švietimo įstaigų statuso, o treneriai – pedagoginių pareigybių.

„Jau tuomet supratau, kad darbo sąlygos ir darbiniai santykiai ten nebuvo geri, direktoriai elgėsi autoritariškai, nesiskaitė su darbuotojais. Sakiau treneriams, kad, praradę pedagogų statusą, jie gali daug ko netekti. Keliose sporto mokyklose, kaip jos anuomet vadinosi, treneriai buvo įsteigę profsąjungas, bet vėliau iš jų išsilakstė – tereikėjo susitikti su meru ir jo komanda, išgirsti, kad būti mokyklomis ir pedagogais neapsimoka, kad jų atostogos vis tiek bus prailgintos. Nemaniau, kad treneriams to užteks... Dabar jie yra tapę eiliniais samdomais darbuotojais, o jeigu būtų pedagogai, jiems turėtų būti sudarytos ypač geros darbo sąlygos, nes nuo to priklauso vaikų gerovė“, – sako R. Jasmontienė.

Pirmininkė apgailestauja, kad įvykiai susiklostė būtent taip. „Susidaro toks įspūdis, kad Šiauliuose yra sunaikinta arba bent jau stengiamasi sunaikinti sportą kaip popamokinę ugdomąją priemonę, kuri, mano manymu, yra labai svarbi, labai reikšminga. Įstaigos, apie kurias kalbame, lieka laisvalaikio praleidimo centrais, o treneriai ugdomojo darbo su vaikais nebeatlieka – jie pagal Savivaldybės norą ruošia profesionalius sportininkus. T. y. jeigu randa kokią nors žvaigždutę, su ja ir užsiima, siekdami rezultatų ir Šiaulių vardo garsinimo. Labai populistinis, popsistinis požiūris“, – sako R. Jasmontienė.

Vedėjas juokiasi, vadovai ginasi

Susisiekus su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju Gintaru Jasiūnu, šį ištinka juoko priepuolis. „Ko jūs čia skambinate, mes darbdavių ir darbuotojų santykių nesiaiškiname. Kreipkitės į darbdavius“, – siūlo G. Jasiūnas, išgirdęs apie trenerius kamuojančias problemas.

Tuo tarpu darbdaviai – kelių sporto centrų vadovai, su kuriais pavyko susisiekti, – tikina trenerių skundų negaunantys ir sausai aiškina, kad Darbo kodekso ir kitų įstatymų nepažeidžia.

R. Jasmontienė pataria treneriams vienytis ir burtis į profsąjungas. „Tokiu atveju treneriai turėtų teisę sudaryti su darbdaviais kolektyvines sutartis ir labai tiksliai numatyti, ko jie nori, kas pagerintų jų darbo sąlygas, kaip turėtų būti organizuojamas apmokėjimas už darbą. O šiuo metu situacija yra labai liūdna: darbdaviai savivaliauja, darbuotojai išnaudojami ir sunkiami kaip citrinos. Iš kitos pusės, pačių žmonių nesidomėjimas ir nekovojimas už savo teises atvedė į tokią situaciją. Savo teisių gynimu turi užsiimti patys treneriai ir jeigu tik jiems reikėtų pagalbos, mes tikrai padėsime“, – sako Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė.

idunlop-nuotr-white-horse-965618.jpg

Ką sako Darbo kodeksas?

LR darbo kodekse numatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

Už darbą poilsio arba švenčių dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tas pats pasakytina ir apie darbą naktį.

Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt