Angle down Atgal

Paveldo griovėjams atsivers kalėjimo vartai?

Virš uostamiesčio trijų valstybės saugomų pastatų griovėjų jau pakibo Damoklo kardas - kreiptasi į prokurorus. Tačiau panašiais atvejais sankcijos pažeidėjų dažniausiai negąsdina. Todėl ketvirtadienį Vilniuje prie Kultūros ministerijos vyko protestas. Vienas iš reikalavimų - saugomų pastatų griovėjus nuteisti daug griežčiau: taikant Baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį gresia net įkalinimas.

Vidurdienį prie Kultūros ministerijos vykusio protesto organizatorė ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė tikino prieš gerą savaitę sulaukusi skambučio iš Klaipėdoje gyvenančio istoriko Dainiaus Elerto.

„Pasakė, kad Klaipėdoje per pusantro mėnesio nugriautas trečias istorinis pastatas senamiestyje. Vienas iš tų pasatų - XVIII amžiaus. Bekalbant su juo pasidarė akivaizdu, kad būtina kažką daryti, nes ši paveldosaugos sistema nebeegzistuoja“, - kalbėjo ji.

„Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio“ asociacijos išplatintame pranešime spaudai rašoma: „Plintantis vandalizmas prieš kultūros paveldą - tiesioginė už paveldo apsaugą atsakingo kultūros ministro ir KPD (Kultūros paveldo departamento - aut. past.) atsakomybė. Vandalus paskatino tai, kad jie įsitikino: baudos už paveldo naikinimą juokingos, palyginti su numatomu pelnu, atsakomybės - iš esmės jokios, niekas net negalvoja panaikinti tokių griovėjų teisės dirbti paveldo teritorijose. Nors ypač įžūliais vandalizmo atvejais būtų galima taikyti ir Baudžiamąjį kodeksą, KPD to vengia.“

Tuo metu KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis dar antradienį „Vakarų ekspresui“ sakė, kad dėl uostamiesčio Daržų ir Didžiosios Vandens gatvėse rekonstruotų, bet galiausiai nugriautų pastatų kreipėsi į prokuratūrą.

Jis tikino sieksiantis, kad griovėjai ne tik atstatytų pastatus, tačiau ir atlygintų jau padarytą šimtatūkstantinę žalą.

A. Degučio skaičiavimais, vien nugriovus Daržų gatvėje 14 numeriu pažymėtą namą žala sieks apie 200 tūkst. eurų.

Be to, jis teigė, kad prokurorų prašoma bausti griovėjus ir už teisėtų valstybės tarnautojų reikalavimų nevykdymą. Esą KPD inspektoriai ne kartą liepė griovimo darbus tuoj pat nutraukti, tačiau buvo pasitikti keiksmažodžiais.

R. Kalinauskaitė tikino, kad tuo metu, kai išgirdo šias žinias, jau buvo nusprendusi surengti ketvirtadienį prie Kultūros ministerijos vykusį protestą. Ji tikino besidžiauganti, kad paveldosaugininkus pavyko sujudinti, tačiau tikino, kad dažniausiai saugomų pastatų griovėjai išsisuka sumokėję kelis šimtus eurų siekiančias baudas, todėl juos būtina bausti daug griežčiau.

„Už tokius griovimus KPD taiko baudas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Manau, kad tai ne baudos, o indulgencijos. Didžiausia bauda už paveldo teritorijoje esančio pastato nugriovimą yra vos 6 tūkstančiai eurų„, - piktinosi ji.

Tiesa, A. Degutis antradienį teigė, kad juridiniams asmenims ( griovimo darbus vykdžiusioms įmonėms), dalyvavusiems tokiuose veiksmuose, taikoma bauda siekia net iki 11 500 eurų.

R. Kalinauskaitė aiškino, kad nors už saugomų objektų griovimus dažniausiai taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, yra galimybė taikyti baudas ir atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą. „Tos baudos čia numatytos žymiai didesnės. Už kultūros, mokslo, istorijos vertybių naikinimą, už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą pagal tuos straipsnius, jei yra lengvas nusikaltimas, skiriama 76 tūkstančių eurų bauda, o jei sunkus - atrodo, skiriama 230 tūkstančių eurų bauda“, - sakė ji.

„Vakarų ekspresas“ panagrinėjo Baudžiamąjį kodeksą (BK). Paaiškėjo, kad taikant jį griovėjams galėtų atsiverti ir kalėjimo vartai. Štai pagal BK 187 straipsnį „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“ tas, kas sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5-erių metų.

R. Kalinauskaitė aiškino, kad protestas prie Kultūros ministerijos rengiamas iš viso dėl trijuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje - esą naikinamų vertybių.

Štai protestuotojai siekė atkreipti dėmesį ir jau į įvykusias statybas ant Vilniaus Išganytojo kalvos, kai išdygo nauji daugiabučiai. Jie, rašoma „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio“ išplatintame pranešime spaudai, užgožė ir sumenkino baroko šedevrą - Misionierių bažnyčią.

„Piketo dalyvių manymu, Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypač svarbių ansamblių užstatymą galima vertinti kaip įteisintą vandalizmą„, - priduriama pranešime.

Prieš protestą R. Kalinauskaitė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui įteiksiant jo paties pažadus, kurių jis galės pasiklausyti įraše.

„Mus gąsdina kultūros ministro tyla. Prieš tapdamas ministru jis labai aiškiai pasisakė už paveldą. <...> Kas nutildė ministrą? Kodėl jis tyli tokių dalykų akivaizdoje?“ - klausė ji.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite