Angle down Atgal

Pavasarinės alergijos ant slenksčio: ką naujo žino mokslininkai

Dviems iš dešimties europiečių ir šiek tiek mažesniam gyventojų skaičiui Lietuvoje pavasaris dėl ore plintančių žiedadaulkių ir jų sukeliamos alergijos yra sudėtingas metas. Pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto aplinkos tyrimų grupės vadovės profesorės Ingridos Šaulienės, pagrindinės to kaltininkės - vėjo apdulkinamų (anemofilinių) augalų žiedadulkės, o dar tiksliau, juose esantys specifiniai baltymai (alergenai). Kartu su įkvepiamo oro srautu į kvėpavimo takus patekusios ar ant gleivinių nusėdusios žiedadulkės gali sukelti nosies, gerklės ar akių gleivinės uždegimą.

Pasak prof. I. Šaulienės, pirmieji pavasarį žiedadulkes barstantys lazdynai ir alksniai neišsiskiria žiedų dydžiu ar spalvingumu, bet žirginiuose sujungdami dešimtis mažų žiedelių, į aplinką paskleidžia gausybę žiedadulkių. Nors Lietuvoje šie augalai vidutiniškai pražįsta pavasario lygiadienio dienomis (kovo 20-21 dieną), žiedadulkių ore aptinkama žymiai žymiai anksčiau. „Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos aerobiologai šiemet pirmąsias alksnių žiedadulkes aptiko oro mėginiuose, surinktuose vasario mėnesio pradžioje. Tai buvo ne vietinių augalų išbarstytos, o su oro masėmis atneštos iš centrinės Europos ir jų koncentracija ore kai kuriomis dienomis buvo didesnė nei 50 žiedadulkių kubiniame metre oro. Tokia koncentracija laikoma vidutiniu žiedadulkių krūviu ir gali sukelti alergines reakcijas beržinių šeimos alergenams jautriems augalams“, – sako VU Šiaulių akademijos mokslininkė.

Lietuvoje augančių lazdynų ir alksnių žydėjimas tik prasideda. Stebintys gamtą gali matyti, kad šakelių galuose esantys žirginiai jau gerokai ištįsę, o kuriuose yra prasiskleidusių žiedų. Lazdynai žemesni nei alksniai, todėl juos stebėti lengviau. Vos tik oras išdžius ir bus daugiau saulės, žirginiai taps geltoni ir iš vyriškųjų žiedų aplinkoje pasklis labai daug žiedadulkių. Prof. I. Šaulienės nuomone, šiemet mūsų šalyje žiedadulkių barstymas prasidės šiek tiek vėliau, nei praėjusiais metais. I. Šaulienė: „Prognozuojame gana staigų ir neigiamą poveikį sveikatai galintį turėti žiedadulkių koncentracijos šuolį. Lengvai stebėti žiedadulkių alergenų keliamą riziką sveikatai padeda PASYFO mobilioji programėlė (daugiau http://pasyfo.lt). Joje kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo gali rasti bendrą informaciją apie potencialų žiedadulkių poveikį kelioms dienoms į priekį. Registruoti vartotojai gauna personalizuotą informaciją ir prognozę, todėl tiksliau gali planuoti darbo ir poilsio veiklas“.

Prof. I. Šaulienė sako, jog žiedadulkių sukeltus alergijos simptomus, tokius kaip sloga, kosulys ar dusulys (sergant astma), galima lengvai supainioti su peršalimo, gripo ar koronaviruso infekcija. Jei kiltų abejonių, rekomenduojama paskambinti bendrosios praktikos gydytojui. Dėl alergijos žiedadulkėms sukelto čiaudulio ar kosėjimo ligonis paskleidžia aplinkoje vandens lašelių, o sergant koronavirusu, jis gali greičiau išplisti.

Pasak mokslininkės, žiedadulkės išskiria medžiagas, kurios slopina imuninį atsaką į virusus, pažeidžiančius kvėpavimo takus (pavyzdžiui, rinovirusą). „Prieš porą metų atlikti tyrimai parodė, kad žiedadulkių poveikis silpnina įgimtą apsaugą nuo kvėpavimo takų virusų. Mokyklinio amžiaus vaikų astmos paūmėjimai kyla dėl kompleksinės ozono, rinoviruso ir žiedadulkių sąveikos. 2020 metais Vilniaus universiteto aerobiologai dalyvavo globaliame 130 tyrimo vietų visame pasaulyje apimančiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, kad, ore esant žiedadulkių, padidėja jautrumas kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms, buvo patikrintas ir COVID-19 sergamumas. Įvertintas ryšys tarp SARS-CoV-2 infekcijos dažnio ir žiedadulkių koncentracijos, taip pat drėgmės, temperatūros, gyventojų tankio ir karantino poveikio. Mums pavyko nustatyti, kad ore esančių žiedadulkių koncentracija vidutiniškai susijusi su 44 proc. infekcijos lygio kintamumu. Karantinas sumažino poveikį pusiau. Šalyse, kuriose karantinas nebuvo paskelbtas, SARS-CoV-2 infekcijos dažnis padidėjo 4 proc. kai žiedadulkių gausa pasiekė 100 žiedadulkių / m3. Šiuo metu (t. y. vertinant 2021 m. duomenis) vykdomuose stebėjimuose tendencijos išlieka panašios.

Iki šiol nėra vienos prevencinės priemonės, kuri padėtų apsisaugoti nuo ore pasklidusių žiedadulkių. Veido kaukės ir respiratoriai (tokie kaip N95 ir FFP2) yra patikima apsauga esant lauke. Taip pat naudinga dėvėti akinius (tinka ir saulės akiniai). Patalpose žiedadulkių kiekis žymiai mažesnis nei lauke. Svarbu atėjus į patalpas reikėtų nuvilkti viršutinius drabužius, o plaukus išsišukuoti iki įeinat į patalpas. Reikėtų laikytis patalpų vėdinimo rėžimo, skalbinius nedžiauti lauke, o naminius gyvūnus iššukuoti iki įeinant į namus“, – rekomenduoja prof. I. Šaulienė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite