Paukščių gripui nesitraukiant iš Europos, ūkius apsaugoti padės tik griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis

Pasaulis
Romos Balsienės nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša sulaukianti vis naujos informacijos apie Europos šalyse toliau fiksuojamus didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo atvejus. 

Europos teritorijoje šis virusas plinta neprognozuojamai ir nebūdingu laiku, nes laukinių vandens paukščių rudeninė migracija jau baigėsi. Specialistai primena, kad apsisaugoti nuo viruso galima tik griežtai laikantis nustatytų biologinės saugos reikalavimų.

Privaloma saugoti naminius paukščius nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais, negirdyti jų atviro telkinio vandeniu, lesalus ir kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat raginama dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus. Primenama, kad atsižvelgus į VMVT direktoriaus įsakymą, būtina apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į lauko aikšteles (savo kiemus), kurios yra įrengtos ar aptvertos taip, kad naminiai paukščiai neturėtų kontakto su laukiniais.

Ši paukščių gripo atmaina nėra pavojinga žmonėms, tačiau virusu lengvai užsikrečia ir gaišta laukiniai vandens paukščiai, o užkratą pernešus į naminių paukščių laikymo vietas, augintojai patiria didelių nuostolių dėl daugybės sunaikinamų paukščių.

Veterinarijos specialistus ypač neramina, kad šių metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais nustatyta gerokai daugiau didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų laukiniams vandens paukščiams, palyginti su pavasarinės migracijos laikotarpiu: Vokietijoje – 120, Olandijoje – 28, Danijoje – 3, Jungtinėje karalystėje ir Airijoje – po vieną. Dažniausiai virusas šiuo periodu pasireiškė baltaskruostėms berniklėms, gulbėms cyplėms ir jūriniams ereliams. Atsižvelgiant į galimą riziką, Lietuvoje laukinių ir naminių paukščių stebėsena vykdoma nuolat: per šiuos metus VMVT atrinkus daugiau kaip 1,7 tūkst. naminių paukščių ir per 180 gaišusių laukinių paukščių mėginių didelio patogeniškumo paukščių gripui nustatyti, visų atliktų tyrimų rezultatai buvo neigiami.

Taip pat akcentuojama, kad pagrindiniai šio viruso platintojai ir nešiotojai yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai, todėl labai svarbu saugoti naminius paukščius ne tik nuo bet kokio galimo kontakto su jais, bet ir vietų, kuriose laukiniai vandens paukščiai buriuojasi, pavyzdžiui, atvirų vandens telkinių.

Per pastaruosius tris mėnesius didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas buvo patvirtintas penkiose paukščių laikymo vietose Europoje (Olandijoje – 3, Vokietijoje – 2 ir vienoje Jungtinėje Karalystėje), kuriose iš viso sunaikinta daugiau kaip 13,5 tūkst. paukščių. Pavojingam virusui intensyviai plintant tarp laukinių paukščių, rizika, kad jis gali pasireikšti ir paukštininkystės ūkiuose, išlieka didelė.

Primenama, kad šiemet Lietuvai pavasarinės laukinių paukščių migracijos metu užkrato išvengti pavyko, tačiau kitose Europos šalyse fiksuoti net 329 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiai, daugiausiai iš jų – Vengrijoje (net 273), Lenkijoje (32) ir Bulgarijoje (9).

Be to, pastarąją savaitę VMVT gavo informaciją iš Japonijos Kagawa regiono veterinarijos tarnybos, kad šios valstybės komerciniame ūkyje užregistruotas paukščių gripo protrūkis. Ligos židinys nustatytas ūkyje, kuriame buvo laikoma 330 tūkst. broilerių. Šiame ūkyje staiga nugaišus apie 2 tūkst. paukščių, Japonijos veterinarijos specialistai atrinko gaišenų mėginius ištirti dėl paukščių gripo. Atlikus tyrimus, lapkričio 5 d. buvo patvirtintas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripas. Ūkyje likusi dalis paukščių saugiai sunaikinami.

VMVT specialistai intensyviai įgyvendina paukščių gripo prevencijos priemones, daug dėmesio skiria ir nutolusiuose VMVT departamentuose dirbančių inspektorių mokymams, pavyzdžiui, šiais metais organizavo valstybės lygio civilinės saugos tarpinstitucines stalo pratybas, kurių metu LR valstybinių institucijų, VMVT departamentų, savivaldybių ir ūkių subjektai turėjo galimybę įvertinti savo pasirengimą reaguoti į potencialią didelio patogeniškumo paukščių viruso grėsmę Lietuvoje.