Angle down Atgal

Pau­lius God­va­das: „Mo­kyklų bend­ruo­menėms – ir iššū­kis, ir ga­li­mybė“

Kitą sa­vaitę ša­lies mo­kyk­los pra­de­da mo­ky­ti moks­lei­vius nuo­to­li­niu būdu, o tai yra la­bai rim­tas iššū­kis mo­kyklų bend­ruo­menėms – moks­lei­viams, tėvams, mo­ky­to­jams. Pau­lius God­va­das, VšĮ „Ki­to­kie pro­jek­tai“ par­tne­ris ir kon­sul­tan­tas, dar­bo su bend­ruo­menė­mis ir darbuotojų at­spa­ru­mo eks­per­tas, da­li­ja­si, ko­kių iššū­kių ky­la ug­dy­mo pro­ce­se da­ly­vau­jan­čioms bend­ruo­menėms ir ką ga­li bei privalo jos pa­da­ry­ti, kad iš sun­kiai kont­ro­liuo­ja­mos si­tua­ci­jos išei­tu­me su­stiprėję.

Mokyklų bendruomenės dėl koronaviruso pandemijos labai nepavydėtinoje padėtyje. Tenka pasirengti nuotoliniam mokymui, o dėl to kyla daug nelengvai sprendžiamų problemų. Ar situacija padės bendruomenėms tapti vieningesnėms, ar gali kilti susiskaldymas?

– Pastaruosius trejus metus, kai mokyklose skaitau paskaitas apie vidaus bendruomenės veikimą, vis sakau, kad sutelktos bendruomenės atsiperka krizės metu. Nes jų veikimas duoda tą efektą, kuris krizės metu reikalingas. Man atrodo, kad tos, kurios padarė namų darbus, dabar turės naudos. Kita vertus, tos, kurios namų darbų nepadarė, dabar turi galimybių. Akivaizdi išorinė grėsmė, krizė telkia bendram veikimui. Būtent dabar, patiriant visą šią įtampą, neaiškumą, neapibrėžtumą, pavojų, galimybė yra pagalvoti, ką galima padaryti, kad bendruomenė veiktų kartu.

Dalis mokyklų, man atrodo, iš šios situacijos išeis labiau susitelkusios. O ar yra grėsmių, kad subyrės? Manau, kad ne. Mokykla turi kažkokią veikiančią struktūrą ir ji vis tiek išsilaikys. Tikrai bus bendruomenių, kurios iš krizės išeis tokios pat ir taip pat, kaip į ją atėjo. Gal labiau pavargusios, nusivylusios. Bet vis tiek krizė yra labiau galimybė, kuria vieni pasinaudos, kiti – ne.

Nuo ko priklauso, ar pasinaudos mokyklų bendruomenės galimybe susivienyti, ar ne?

– Yra daug veiksnių. Jei pradėtume vertinti nuo apačios, tai nuo to, kiek žmonės gerai vieni kitus pažįsta, kiek turi pasitikėjimo vieni kitais. Tarpasmeniniu baziniu lygiu kuo to pasitikėjimo daugiau, tuo lengviau bendruomenė leidžiasi į bendravimą, bendrų sprendimų paiešką, pagalbą vieni kitiems. Ir čia yra ta vieta, kurioje akivaizdžios išorinės krizės arba išoriniai sunkumai labiausiai padeda vienytis. Nes, susidūrę su sunkia situacija, žmonės liaujasi smarkiai vien tik apie save galvoti ar išdidintai matyti kitų trūkumus. Ir tai paprastai padeda perlipti pradinio nepasitikėjimo, skepsio barjerą.

Susivienijimas labai priklausys ir nuo to, kiek mokyklų bendruomenės yra iniciatyvios. Tai yra kiek mokyklų bendruomenės turi gebėjimų nelaukdamos ir neklausdamos pačios imtis iniciatyvos. Čia turiu galvoje ne tiek mokytojus, bet labiau kitas mokyklos bendruomenės grupes – moksleivius ir tėvus. Nes turime situaciją, kurioje mokinių ir tėvų bendruomenės net svarbesnės. Juk tėvai dažnai yra kaip ir truputį šalia mokymo proceso.

Tos mokyklos, kurios buvo aktyvios ir namų darbus padarė, jos ne dvejus ar trejus metus tėvus yra įjungusios į procesą, subūrusios tėvų bendruomenę. Jos jau gavo iš tėvų bendruomenės naudą ir dabar labiausiai tą pajus. Taigi, iniciatyva yra antras tikrai labai svarbus kintamasis.

Taip pat labai svarbus dalykas – tinkama komunikacija. Tai yra kiek žmonės įpratę bendrauti elektroniniais būdais. Nes išties dabar sunkiausia toms grupėms, kurios neturi tokių priemonių arba nemoka jomis naudotis. Kai sakau „nemoka“, neturiu galvoje, kad iš tikro nemoka, bet tai, kad gal jie neturi tokio įpročio. Nes gyvai kalbėtis yra viena, o tartis vaizdo konferencijoje – kas kita.

Ir ketvirtas punktas – labiau mano pamąstymas – tai yra drąsa veikti. Drąsa veikti labai susijusi su iniciatyva. Turiu omenyje, kad drąsa veikti – tai bandyti priimti tokius sprendimus, kokių iki šiol niekas nepriėmė ir nebandė, nežino, ar bus gerai, ar blogai. Bet suprantant, kad situacija tokia, kokiai mes tikrai nesiruošėme, kad joje yra didelis netikėtumo iššūkis, reikia bandyti dalykus, kurių niekas nebandė, ir kuris nors iš bandomų dalykų tikrai veiks.

Pavyzdžiui, pamokų organizavimas nuotoliniu būdu yra viena, bet svarbu ir bendravimo užtikrinimas tarp įvairių bendruomenės grupių.

Miesteliuose ir kaimuose ypač kyla daug iššūkių dėl nepakankamo kompiuterių kiekio, interneto ir vien tik dėl to nemokant naudotis informacinėmis technologijomis.

– Didžiojoje dalyje miestelių ir ypač kaimuose mokykla yra traukos centras aplinkinei bendruomenei. Jei mokyklos čia ir dabar imsis drąsos veikti ne savo įprastame lauke, dirbti ne tik švietimo darbą, nuo to ateityje priklausys mokyklos bendruomenės santykiai su aplinkine bendruomene. Ši dalis ypač svarbi regionuose. Nes miesteliuose yra daug vyresnių žmonių, turinčių ribotą priėjimą prie informacinių technologijų, todėl mokykla gali būti ta vieta, kuri rodo iniciatyvą ir gali būti visa rišanti grandis.

Juk dabar žmones pirmiausia informacija apie krizę pasiekia internetu. Žinios per televiziją gerokai vėluoja ir jei žmogus neturi priėjimo prie informacinių technologijų, jo supratimas apie situaciją yra apribotas. Todėl mokykla gali veikti ne tik kaip įstaigos bendruomenė, bet kaip labai svarbi visos bendruomenės dalis, lyderė. Ta drąsa veikti šioje situacijoje bus vienas veiksnių, kuris nėra lengvas, bet yra tikrai labai svarbus.

Turbūt dar labai svarbu, kiek bendruomenės nariai mato savo veikloje misiją?

– Mokyklų bendruomenėms dabar svarbu matyti savo misiją plačiau nei tik švietimo organizavimas. Švietimas nėra atsietas nuo gyvenimo, jis susietas su ekonomine, socialine žmonių padėtimi, su krūva kitų kintamųjų. Mokyklos savo aplinkoje susiduria su skurdu, prasta infrastruktūra. Tai bėdos, kurios iš esmės gimsta bendruomenėje. Yra nuomonių, kad socialines problemas turėtų spręsti valstybė. Valstybės vaidmuo tikrai svarbus, tačiau realiai šias bėdas gali išspręsti tik pati bendruomenė. Tad tos mokyklų bendruomenės, kurios mato, kad jų misija yra ne tik švietimą organizuoti, veiks lanksčiau.

O kas apskritai yra mokyklos bendruomenė, kokios bendruomenės yra pačioje mokykloje ir kaip viena kitą veikia?

– Mokyklos bendruomenė yra didelė ir nevienalytė žmonių, susijusių su mokykla, grupė. Dalis žmonių bendruomenę įsivaizduoja kaip darbo grupę ir pradeda jai priskirti mažų grupių savybes. Tai yra klaidinga. Mokykla yra labai didelė bendruomenė, kuri turi 300–400 moksleivių, prie kurios reikia pridėti mokytojus, tėvus, administracijos darbuotojus, todėl dažnai didesnėje mokykloje susidaro daugiau nei tūkstantis žmonių. Bėdų yra, kai žmonės įsivaizduoja, kad bendruomenė yra organizacijos ar kokios nors draugijos atitikmuo. Organizacijos turi bendrus tikslus, jos turi bendrų siekių, bet bendruomenėse yra skirtingi žmonės, turintys skirtingų interesų, skirtingą išsilavinimą, kitokias pažiūras ir t. t. Tai yra normali bendruomenė. Retos išimtys, kai ji turi vieną aiškų tikslą ir yra vienalytė. Tačiau bendruomenes kažkas sieja, tai nėra atsitiktinių žmonių grupė. Jas sieja konkreti mokykla, kurioje kažkas mokosi, kažkas ją baigė, kažkas joje dirba, kažkieno vaikai dirba, kažkas gyvena miestelyje, kurioje yra mokykla, ir t. t. Todėl svarbiausia žinia – kiekvienoje bendruomenėje labai svarbu tartis, daug dalykų aptarti, visų nuomones išklausyti. Bendruomenėje nėra savaime suprantamų dalykų.

Bet Lietuvoje dar yra gana silpni tarpasmeniniai ryšiai. Kam apskritai reikia būti bendruomenėje?

– Atsakant į klausimą, kam tos bendruomenės, galimi bent trys argumentai. Pirmiausias ir, ko gero, svarbiausias yra, kad bendruomenė suteikia saugumą. Nes kuo daugiau žmonių pažįstu, tuo didesnį turiu pagalbos tinklą. Antra, bendruomenėje mes nuolat mokomės, kaip būti, gyventi, dirbti ir kurti tarp kitų žmonių, tai vieta, kur tampame socialūs. Ir trečia, bendruomenė leidžia keistis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų, kaupti bendrą patirtį. Yra ir daugiau atsakymų, bet šie esminiai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite