Padangos tampa ir žaislais, ir gėlių vazonais

R. Draskinio teigimu, atėjus pavasariui viena dažniausiai susidarančių automobilinių atliekų yra padangos. Ne paslaptis, kad naudojimui netinkamos padangos retsykiais atsiduria ten, kur joms ne vieta.

„Veždami atliekas neretai padangų randame prie įprastų buitinių konteinerių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai su jomis kieme žaidžia vaikai, žmonės iš jų pasidaro sūpynes, krėslus. Būna ir taip, kad dėvėtos padangos tampa lauko gėlių vazonais ar dekoracijomis – tokios tendencijos vyrauja prie nuosavų namų“, – pasakoja pašnekovas.

Anot vadovo, dėl klaidingų įsitikinimų žmonės tebegalvoja, kad palikdami naudotas padangas prie konteinerių ar iš jų pasigamindami daiktus, taip jomis pasirūpina pagal taisykles. Dar didesnė problema, jei naudojimui netinkamos padangos atsiduria pamiškėse ar pakelėse, užteršiant aplinką bei netgi keliant pavojų žmonių sveikatai.

„Padangos pagamintos iš naftos subproduktų, todėl kelia pavojų. Jos greitai nesuyra ir gali ilgą laiką dūlėti aplinkoje. O ir deginant jas kyla milžiniška rizika apsinuodyti, nekalbant jau apie užterštą orą. Štai kodėl jomis atsikratyti reikia tinkamai“, – sako R. Draskinis.

Pasak pašnekovo, naudojimui netinkamas padangas nemokamai priima autoservisai, atliekų surinkimo aikštelės bei specializuotos įmonės. Tokiu būdu utilizuojamos padangos panaudojamos antram gyvenimui – jos dažniausiai yra susmulkinamos ir supresuojamos, o gauta žaliava perdirbama bei atgimsta naujų produktų pavidalu.

Filtrams ir aksesuarams konteineriuose ne vieta

Kaip pastebi R. Draskinis, atėjus pavasariui vairuotojai keičia ne tik automobilio apavą, bet ir alyvą, filtrus, akumuliatorius, valytuvus, kilimėlius bei kitus transporto priemonių aksesuarus. Atliekų tvarkymo įmonės vadovo teigimu, vairuotojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir šios automobilinės atliekos nėra skirtos mesti į buitinius konteinerius.

„Alyvos keliamas pavojus gamtai ir žmonių sveikatai kartais nuvertinamas. Jos sudėtyje yra įvairių metalų ir lakiųjų tirpiklių, kurie patekę į aplinką gali pridaryti negrįžtamos žalos. Štai kodėl panaudotos alyvos ar ja užterštos taros negalima išmesti bet kur, įskaitant ir buitinius atliekų konteinerius“, – pabrėžia R. Draskinis.

Analogiška situacija galioja ir panaudotiems automobilio tepalų, kuro, oro bei salono filtrams, kurie būna užteršti įvairiomis kenksmingomis medžiagomis ir netgi ta pačia alyva. „Panaudotų filtrų nerekomenduojama mesti į šiukšliadėžes bei įprastus atliekų konteinerius. Jie taip pat turėtų keliauti į specializuotas atliekų surinkimo aikšteles. Tik taip minėtos atliekos nesukels pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“, – tikina vadovas.

Jis priduria, kad ruošiant automobilį šiltajam sezonui svarbu atitinkamą dėmesį skirti ir tokioms automobilinėms atliekoms kaip akumuliatoriai, panaudoti valytuvai, automobilių kilimėliai, įvairios lemputės, tuščios talpos nuo šampūnų, langų apiplovimo ar aušinimo skysčių ir pan.

„Minėtos atliekos savo sudėtyje turi arba būna užterštos kenksmingomis medžiagomis. Deja, neretai pasirenkamas pats paprasčiausias kelias – vairuotojai šias atliekas išmeta į šiukšliadėžę namuose, garaže arba prie degalinės, o kartais ir kažkur pamiškėje. Visgi jos taip pat turėtų keliauti į specializuotus atliekų surinkimo taškus, kur vėliau atgimsta antrą kartą“, – akcentuoja R. Draskinis.

Įprastai kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną aikštelę, kur galima nemokamai priduoti eksploatavimui netinkamas automobilines atliekas. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 96 tokie taškai.