REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Rugpjūčio 23 d. 11:00

Paskui svajonę – į Sibirą: pamatyti, pažinti, įamžinti

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


95618

– Kuprinės jau sukrautos, rytoj iš ryto beliks susipakuoti fotoaparatūrą ir – į kelią, - rugpjūčio 2-osios vakarą sakė kaišiadorietis fotomenininkas Ričardas Grigas, pasiryžęs, ko gero, didžiausiai savo gyvenimo kelionei Sibiro platybėmis, kurios galutinis tikslas – legendinė Putorano plynaukštė, dar įvardijama kaip antroji pagal sudėtingumą keliautojams plynaukštė pasaulyje.

imagebfqk6z.png

imagen3ik6z.png

IŠKELIAVO DVIESE

Tad pirmojo rugpjūčio šeštadienio rytą R. Grigas iškeliavo į Kauną susitikti su kitu bendrakeleiviu – patyrusiu keliautoju gydytoju K. Juška, kad kartu pasiektų Rygą, iš kurios autobusu – į Maskvą, o jau iš ten – ilga kelionė traukiniu Krasnojarsko link. Ir tai – tik gera pradžia, todėl kaišiadoriečiams reikia apsiprasti, kad įvairiuose renginiuose iki spalio vidurio (kaip planuojama), Ričardo Grigo su amžinu palydovu – fotoaparatu – nebus. Tačiau žinokime – kai mes čia, dar vasaros spindulių nušviestame krašte, minėsime Baltijos kelio 30-etį, kažkur tolimoje šiaurėje mūsų kraštietis su savo pakeleiviu išskleis Trispalvę, kurią į kuprinę įsidėjo tarp kitų savo daiktų. Panašiai buvo kitoje įsimintinoje kelionėje, kai su Lietuvos alpinistų grupe ir rašytoja Jurga Ivanauskaite vyko į susitikimą Buriatijoje su Dalai Lama ir lietuvišką vėliavą kėlė Elbruso viršukalnėje.
PATOGUMŲ KELIONĖJE NESIVAIKYS
Nemažą patirtį kelionėse turintis Ričardas prieš keletą metų vienas pats jau yra klajojęs po Sibirą, kur susitiko su ten gyvenančiais lietuviais – buvusiais tremtiniais bei jų vaikais ir anūkais, ieškojo tremtinių kapų. Po nelengvos, bet pilnos įspūdžių kelionės grįžusio namo nepaliko idėja aplankyti Sibiro platybes dar bent kartą. Proga pasitaikė visai netikėtai – neramųjį kaišiadorietį susirado kaunietis gydytojas Kęstutis Juška. 33 metų mediko biografijoje – įspūdingi maršrutai po Severobaikalską, Rytų Sajaną, poliarinį Uralą, Ochotską, Mongoliją, kitus šiaurės kampelius. Su fotoaparatu keliaujantis medikas yra sakęs, jog susirasti bendrakeleivį, pasiryžusį tokioms kelionėms, yra sunku.

Kažkas papasakojo apie Ričardą. Taip susitiko dvi neramios sielos. „Už savaitės, autobusu, traukiniu, laiveliais. Man, kaip senukui, reiks plaukti ir eiti Putorano plynaukšte.Tai antra pagal dydį pasaulyje, pirma Indijoje“, - jau rengdamasis kelionei socialiniuose tinkluose rašė R. Grigas. Išvykdamas jis neslėpė ir nerimo – kaip pavyks nukeliauti tūkstančius kilometrų su sunkia našta ant nugaros, ar atlaikys sveikata. Juk tarp bendrakeleivių – dvidešimties metų skirtumas. Kiek turėjo laiko, treniravosi, padėjo ir K. Juškos padrąsinimai, o nuo mėginančių atkalbėti nuo šios kelionės ar besistebinčių, gynėsi humoru: „Ką padarysi, vidurinio amžiaus krizė“...

Kodėl autobusu, traukiniais, o ne lėktuvu, kas būtų paprasčiau ir greičiau? Visų pirma, keliautojai nori pabendrauti su kiek galima daugiau žmonių, prisiliesti prie jų gyvenimo. Antra vertus, su nemažais nešuliais tokiu būdu keliauti pigiau. Kaip pasakojo R. Grigas, iš anksto rūpestingai paskaičiuota, kiek maisto reikia parai (pasirodo, kaip pats nusistebėjo – visai nedaug), tiek ir sukrovė į kuprines. Kad būtų lengviau – juk dviejų mėnesių davinį nešti teks patiems, kruopas, kavą, arbatą supylė į plastikinius butelius, kurie naudingi dar ir tuo, kad maistas nesušlaps. Racioną paįvairinti žada sugauta žuvimi.

Drabužius taip pat pasiėmė tik pačius būtiniausius. – Kai išdalinsime suvenyrus, lauktuves, nešuliai palengvės, - kalbėjo Ričardas, kurio bagaže nemažai vietos užima fotoaparatūra, kuri iš esmės jam yra pats reikalingiausias dalykas. Visgi, kol kelionė įpusės ir dalis nešulio bus „suvalgyta“, dienos žygius teks nueiti po du kartus: nunešus vieną kuprinę teks grįžti kitos...
AUKŠTYN UPE
Iki pagrindinio kelionės tikslo – Putorano plynaukštės, iš Krasnojarsko kaišiadorietis bandys pasiekti jau anksčiau aplankytus Krivliaką ir Jarcevą, kur fotografuos sutiktus žmones, ypač kraštiečius, tremtinių palaidojimo vietas, kiek pajėgs, tvarkys kapus. Paklaustas, ar tokios kelionės nederėtų dedikuoti Šimtmečio jubiliejui, fotomeninkas nubrėžė griežtą brūkšnį – skambūs šūkiai ir pritempti lozungai jam svetimi, tiesiog darai tai, ką diktuoja širdis. Be etikečių.

Nors tikslaus maršruto išvažiuodami keliautojai nusibrėžti negalėjo – maža kokios kliūtys pasitaikys atšiauriame krašte, brangiausia kelionės dalimi, pasak R. Grigo, taps apie 800 eurų kainuojantis plaukimas Kureikos upe. „Nors, kai pagalvoji, uždarbis valtininkui nėra jau toks ir didelis – dvi paros prieš srovę aukštyn sudėtinga upe, kurios siauriausia vieta – kilometras pločio tarp krantų... Atmetus degalų kainą, žmogui liks 200 eurų...“, - sakė Ričardas.

Tai ne tik brangi, bet ir sunki atkarpa, valtininkas keliautojus iš anksto įspėjo, jog vietomis valtį teks tempti. Laukinėje gamtoje ryšio su civilizuotu pasauliu nėra – teks apsieiti be mobiliojo, o nelaimės atveju pagalbą galima išsikviesti tik palydoviniu telefonu, nuo meškų turėtų apsaugoti balionėliai su pipirinėmis dujomis bei specialus ultragarso ir signalinis aparatukas. Jie lydės ir Putorane.
TEKS PAMĖGTI PEIZAŽUS?
Ričardas Grigas, kuris sako niekada nemėgęs fotografuoti peizažų, prieš kelionę pasvarstė, jog, ko gero, įpročius teks pakeisti. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl svarbios ekosistemos įrašyta Taimyro pusiasalio pietinėje dalyje plytinti vulkaninės kilmės Putorano plynaukštė, kurioje įsteigtas 110 tūkst. kvadratinių kilometrų draustinis, garsėja įspūdingais kriokliais, retais maumedžių miškais, arktinėmis kalnų dykumomis.

Beje, pasaulyje garsėjantys Afrikoje esantys kriokliai yra 108 metrų aukščio, tuo tarpu aukščiausias Putorano upių krioklys siekia 482 metrus. Gauti leidimą į šią unikalią vietovę, gana sudėtinga. Kaip ir keliauti, išgyventi joje. R. Grigas tikisi, jog nemažai pagelbėti galės Sibire gyvenančio profesoriaus Sauliaus Sidaro patarimai, kuris yra tyrinėjęs Putoraną, parengęs nuotraukų parodą, išleidęs knygą. Susitikimas su profesoriumi, kuris yra mūsų žemietis – aštuonerių metų buvo ištremtas iš Rumšiškių – suplanuotas.
KAIŠIADORIEČIAI, SUREMKIM PEČIUS!
Į svajonių kelionę Ričardas Grigas leidosi su gana kukliu biudžetu. Fotomenininkas dėkingas tiems, kurie atsiliepė į jo kvietimą, išplatintą socialiniuose tinkluose, pervesti kelionei bent po 10 eurų. Tačiau nenumatytiems atvejams kelionės biudžete atsargų nėra. Todėl norime paraginti kaišiadoriečius – suremkim pečius ir prisidėkime prie šios puikios kelionės. Juk po jos parvežtomis nuotraukomis su Sibire gyvenančiais kraštiečiais, tremtinių kapais turės galimybę susipažinti visi – ir vaikai mokyklose, ir plačioji visuomenė. kas nespėjo, kuklią sumą galima pervesti į šią luminor banko sąskaitą: lT574010042501974579.

Romualda Suslavičienė

Autorės nuotr.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA