Pasirašytas memorandumas, įkurtas insulto komitetas. Kas toliau?

Šiauliai
Zitos KATKIENĖS nuotr.
anonymous anonymous Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje Pasaulinę insulto dieną vyko konferencija „Auksinės minutės – laikas veikti“, tapusi veiklos insulto srityje istorija. Šventės dieną surengtoje konferencijoje pasirašytas memorandumas, skatinantis veikti insulto srityje, bei įkurtas insulto komitetas, dar labiau sutvirtino medikų ryžtą siekti, kad Šiaulių apskrityje iki šalies vidurkio lygio būtų sumažintas mirštamumas ir sergamumas šia klastinga liga o ligoninė taptų insulto kompetencijos centru.

Insultas skatina keistis

Dėl galvos smegenų insulto žmogus gali netekti gyvybės, bet gali ir išvengti net mažiausių ligos pasekmių ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, pradėdamas konferenciją, paragino pažvelgti į insultą kokybės prasme ir nuspręsti, ar mes viską padarome čia ligoninėje. Per porą mėnesių, kai dėmesio insultui skirta išties daug, įsitikinta, kad dar yra ką gero nuveikti šioje srityje.

Nuo 2012 metų, kai Lietuvoje įkurtas insulto klasteris, suteikiantis įpareigojimus ligoninėms, kad pacientas, ištiktas insulto, laiku patektų į ligoninę, kurioje bus suteikta reikiama pagalba – trombolizė arba trombektomija. Tačiau tam svarbu laikas, vadinamas Auksinėmis minutėmis, kurios ir lemia gydymo sėkmę.

Pasak vadovo, tik 10 proc. pacientų, kurie patenka į gydymo įstaigą su insulto požymiais, galima atlikti trombolizę – šį rodiklį reikia gerinti.

Nepalankus ligoninei ir mirštamumo nuo insulto rodiklis. 2018 metų statistikos duomenimis šis rodiklis siekė 15 proc. Siektinas rodiklis, koks yra ir visoje šalyje – 10 proc.

„Respublikinė Šiaulių ligoninė atliko namų darbus – vakar pasirašytas naujasis gydymo standartas, kuris suteiks naują kokybę ir insulto gydyme“, - teigė gydymo įstaigos vadovas ir pasidžiaugė medikų ambicijomis, trombolizę insulto ištiktam žmogui atlikti per 10 minučių.

Ir tai – realus užmojis, nes iš esmės pasikeitė medikų darbas Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje. Tačiau vien ligoninė visų problemų neišspręs, o ypač pagrindinės problemos, kad pacientas į gydymo įstaigą atvyksta per vėlai.

Šiai problemai spręsti bus pasitelkta socialinių partnerių, kurie ir pakviesti dalyvauti konferencijoje, pagalba: bažnyčia, Visuomenės sveikatos biurai, Teritorinė ligonių kasa, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Insultas gali ištikti bet kada

Insulto klasterio Šiauliuose įkūrėja, Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė aptarė insulto požymius, kuriuos, gydytojos manymu, turėtų žinoti ir atpažinti kiekvienas. Pasak gydytojos, insultas gali ištikti bet kada: tada kai žmogus sportuoja, miega, dirba ar net ilsisi. Todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius insulto požymius: sutrikusi kalba, rega, paralyžiuojamos galūnės, perkreipiamas veidas. Atsiradus vienam iš šių simptomų būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri turėtų pacientą atvežti į insulto gydymo centrą, kuris ir yra Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Kuo pacientas greičiau atvežamas, tuo greičiau jam suteikiama pagalba. Jei nuo požymių pradžios atvežamas per 4,5 val., taikant modernų gydymo metodą – intraveninę trombolizę, jis gali būti išgelbėtas ir neliks jokių liekamųjų reiškinių.

Be pagalbos nelieka ir nespėję atvykti geriausiu laiku, medikų vadinamu „auksinėmis minutėmis“ tik pagalba jiems bus kita ir pasekmės kitokios.

Pasaulyje kasdien insultu suserga per 5 milijonus žmonių. Kas tris sekundes kam nors įvyksta insultas. Lietuvoje – apie 2,5 tūkstančio susergančiųjų kasmet. Laikas gydant šią patologiją toks svarbus dėl to, kad liga pažeidžia smegenis, kurių ląstelės žūsta akimirksniu.

Pagal šiuo metu esančią tvarką greitosios medicinos pagalbos tarnybos į ligoninę atvežto paciento jau laukia medikų komanda, kuri skubiai atlieka reikiamu tyrimus ir sprendžia, ką toliau daryti. Pasak specialistės, gali būti priimamas sprendimas daryti trombolizę, leidžiant į veną vaistą trombolitiką. Po to atliekama angiografija. Tyrimas parodo, ar yra trombas kraujagyslėje. Jam esant, atliekama mechaninė trombektomija – operacinėje intervencijų specialistas iš kraujagyslės pašalina trombą. Šios procedūros efektas, kai dingsta ligos požymiai, pasak gydytojos, matomas ant operacinės stalo.

Gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė juokavo, kad insulto dieną tikėjosi išgyventi be klastingos ligos atvejo. Deja – nepavyko, teko ligos užkluptai moteriai iš Žagarės atlikti trombolizę.

Konferencijoje dalyvavo dvi pacientės, kurioms dėl insulto ligoninėje buvo taikyti inovatyvūs gydymo metodai. Ana Monkevičienė iš Linkuvos miestelio (Pakruojo raj.) ir Janina Baranauskienė iš Kelmė rajono, papasakojo savo ligos sėkmingas istorijas, sugrąžinusias į visavertį gyvenimą.

Insulto katalizatoriai – memorandumas ir insulto komitetas

Konferencija „Auksinės minutės – laikas veikti“ organizatorius, Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas, vidaus kontrolės grupės vadovas, iniciatyvos „Auksinės minutės“ vadovas Martynas Gedminas sako, jog siekiant gyventojų gerovės, svarbu kurti sveikatos kultūrą – įvairiapuses sąlygas, kuriose natūraliai būtų puoselėjama sveikata. O tam pasak jo, nepakanka vien ligoninės, kurioms tenka didžiulis vaidmuo, kai sutrinka žmogaus sveikata,

Tačiau svarbiausias tikslas yra išvengti ligų bei kuo ilgiau džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Todėl lygiavertį vaidmenį, rūpinantis žmonių sveikata, pasak gydytojo, užima savivaldybės, Visuomenės sveikatos biurai ir visuomenės sveikatos centrai, teritorinės ligonių kasos, asmens sveikatos priežiūros, ugdymo bei švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos, kurios veikia ligų prevencijos bei edukacijos srityse. Žmogaus siekiui išlikti sveikam reikalingas palaikymas - čia reikšmingą vaidmenį užima dvasinės, religinės bendruomenės.

Gydytojo M. Gedmino išsakytos mintys išsakomos ir Šiaulių regiono sveikatos sistemos dalininkų bei socialinių partnerių memorandume, kuris ir buvo pasirašytas konferencijos metu.

Memorandume skelbiama, jog sveikatai palankios aplinkos kūrimas turi tapti prioritetu visose srityse, ką ypač savo pranešime akcentavo ir gydytojas M. Gedminas. Pasak jo, organizuotomis visuomenės pastangomis galima išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą. Todėl šiandien ypač aktualu savalaikiai organizuoti medicinos tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas bei užtikrinti visų tarnybų darbą, garantuojantį, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes stiprinti sveikatą, t.y., suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą.

„Pastarųjų mėnesių naujovės, rūpinantis ūmų insultą patyrusiais pacientais Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, parodė, kad per trumpą laiką medicinos srityje galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Šis pavyzdys - katalizatorius, siekiant taip reikalingų pokyčių visapusėje insulto priežiūroje Šiaulių regione“, - sakė gydytojas.

Taip pat Pasaulinės insulto dienos proga konferencijos metu įsteigtas Šiaulių regiono insulto komitetas, kurio tikslas - integruojant skirtingų socialinių partnerių veiklą, siekti kokybinio perversmo šiose srityse. Komitetui vadovaus Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorė Dalia Miniauskienė. Nuspręsta šio komiteto pastangomis iki 2023 m. Šiaulių regione ankstyvą insulto mirštamumą sumažinti iki Lietuvos vidurkio. Iki 2025 m. sumažinti insulto sergamumą Šiaulių regione iki Lietuvos vidurkio. Iki 2025 m. pasiekti 70 proc. tikslinės Šiaulių regiono populiacijos dalyvavimo Širdies – kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.