REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Sausio 19 d. 20:20

Pasirašyta trijų Baltijos šalių Savanorių pajėgų bendradarbiavimo sutartis

Vilnius

Lietuvos kariuomenės nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


162304

Latvijos, Estijos ir Lietuvos Savanorių pajėgų vadai – brg. gen. Eglis Leščinskis, brg. gen. Riho Ühtegi ir plk. Dainius Pašvenskas – antradienį pasirašė kasmetinį trijų savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, dar vadinamą 3B. Šiame plane numatomas karių dalyvavimas bendruose karinio rengimo, sporto ir kituose renginiuose. Iš viso sutartyje, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, numatyti 66 punktai.

Baltijos šalių savanorių pajėgos trišalį pajėgų bendradarbiavimą kiekvienais metais įtvirtina nauja sutartimi. Šiemet nuotoliniu būdu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis nėra vien formalumas. Kasmetinė Baltijos šalių savanorių pajėgų sutartis mus sustiprina tris kartus. Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Zemessardze ir Kaiteseliit jau daugelį metų bendradarbiauja pajėgų mastu, bendrauja kaimyninės, prie Latvijos sienos esančios Savanorių pajėgų Prisikėlimo, Vyčio, Žemaičių rinktinės ir Latvijos savanorių brigados, o Didžiosios Kovos ir Žemaičių apygardų krašto apsaugos savanoriai dirba su Estijos kolegomis. Kariai savanoriai periodiškai vyksta į pratybas ir sporto renginius kaimyninėse valstybėse. Taip ne tik dalijamasi patirtimi, bet ir susipažįstama su kaimynų veiksmų planavimu, taktikos elementais bei kovinio pasirengimo procedūromis.

Oficialus Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių savanorių bendradarbiavimas prasidėjo prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai 1995 m. spalio 21 d. Tartu mieste Lietuvos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT), Latvijos nacionalinės gvardijos (Zemessardze) ir Estijos gynybos lygos (Kaitseliit) vadai – plk. ltn. A. Pocius, mjr. R. Graubė ir plk. ltn. J. Kertas – pasirašė pirmą bendradarbiavimo sutartį. Joje buvo numatyta reguliariai (ne rečiau kaip kartą per metus) organizuoti bendrus mokymus, keistis operatyvine, mokymų metodikos ir kitų sričių informacija, organizuoti reguliarius radijo ryšius tarp šalių, kviesti susitarimo šalių kolektyvus ir komandas į kultūros ir sporto renginius, įkurti darbo grupę, kuri rengtų jungtinius planus gamtos ir ekologinių nelaimių atvejais.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA