REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2020 m. Rugpjūčio 25 d. 21:28

Pasiekta kritinė riba: Grenlandijos ledynų tirpsmo nebesustabdys niekas

Pasaulis

Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


142617

Grenlandijos ledynai pasiekė tokį spartaus tirpsmo tašką, iš kurio atsigauti jiems nepavyktų net jei staiga nustotų augusios globalios temperatūros.

Arkties ledynai yra antroji pagal dydį ledo danga pasaulyje, nusileidžianti tik Antarktidai. Jie dengia didžiąją Grenlandijos dalį ir per nutekėjimo ledynus, kurie sparčiu tempu ledą prarado ištisus dešimtmečius, tirpsta į jūras.

Dabar nustatyta, kad šiandieninis ledynų ledo praradimas yra 14% didesnis nei jis buvo tarp 1985 ir 1999 metų. Skaičiuojama, kad kasmet ledynų danga praranda apie 500 gigatonas ledo, kas yra daugiau nei jo pasipildo dėl kasmečio sniego.

Projektuojant šias tendencijas ateičiai, numatoma, kad ledynai savo masės dalį praras 99 metus iš 100, rugpjūčio 13 d. žurnale „Nature Communications Earth & Environment“ paskelbė mokslininkai.

„Ledynų traukimasis įstūmė visą ledo dangos dinamiką į nuolatinę praradimų būseną, – pranešime sakė tyrimo bendraautorius Ian Howat, Žemės mokslų tyrėjas iš Ohajo valstijos universiteto. „Net jei klimatas išliktų toks pat ar net kiek atvėstų, ledynai vis tiek ir toliau prarastų savo masę.“

Ateitis be ledo?

Tačiau nepriklausomai nuo Grenlandijos regiono, ledyno atsitraukimas 1 kilometru yra nuosekliai siejamas su nuo 4% iki 5% išaugusiu ledo praradimu ledynuose. Kadangi šios dangos jau traukiasi, tolesnis ledo praradimas yra neišvengiamas, net ir hipotetinėje situacijoje, kurioje temperatūros sustoja kilusios.

„Ledynai sezoniniam tirpsmui buvo jautrūs visą laiką, kiek tik mums teko juos stebėti, su praradimų šuoliais vasarų metu,“ – pranešime sakė tyrimui vadovavusi autorė Michalea King iš Ohajo valstijos universiteto Byrdo poliarinių regionų ir klimato tyrimų centro. „Tačiau pradedant 2000 metais prasideda aukštesnio tempo sezoninis tirpsmas, taigi sulaukiama dar didesnių praradimų.“

Visgi, yra ir kitokių nuomonių

Kuomet ledo danga kiekvienais metais praranda daugiau ledo nei jo gauna, tai gali atrodyti kaip Grenlandijos ledynų galas. Tačiau ateitis dar neparašyta, „Twitter“ pastebėjo Potsdamo universiteto fizikas ir klimato tyrėjas Stegan Rahmstorf.

Galiausiai, anot jo, ledo traukimasis atitrauks ledyną tolyn nuo vandenyno. Tuo metu šilti vandenyno vandenys nebetirpdys ledo ir ledynai nustos formavę ledkalnius.

Grenlandijos ledo skydas taps vien tik žemyniniu vienetu. Tam įvykus įsitvirtins naujoji dinamika: tai bus lenktynės tarp paviršinio ledo tirpsmo masto ir kasmečio sniego kiekio.

„Taigi, Grenlandijos ledo praradimas yra susirūpinimą kelianti problema, nes jau ir šiandien tai smarkiai prisideda prie jūros lygio kilimo,“ – rašo Rahmstorf. „Ir Grenlandija turi savo lūžio tašką, kuomet ledynai yra pasmerkti visiškam išnykimui. Visgi, King ir kitų atliktas tyrimas nieko nepasako apie tai, ar ši riba tikrai buvo peržengta.“

Gismeteo.lt



REDAKCIJA REKOMENDUOJA