Pasaulio lietuvių vienybės diena – šventė, kuriai pagrindą davė S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą

Pasaulis
Pasaulio lietuvių dienos minėjimas Čikagoje. LR generalinio konsulato Čikagoje nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.

Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje.

Pasaulio lietuvių vienybės diena ne veltui sutampa su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėmis. „Mes skrisime į Lietuvą!“, – šiuos žodžius prieš daugiau nei 80 metų ištarė lakūnai, pakildami į ne tik jiems, bet ir visiems pasaulio lietuviams lemtingą skrydį. Kai 1933 m. S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, jų istorinio skrydžio baigties kvapą užgniaužusi laukė ne tik Lietuva, bet ir finansiškai bei morališkai lakūnus parėmusi Amerikos išeivija. Deja, tautos didvyriai perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija).

Šiandien galima pasidžiaugti, kad pasaulio Lietuva – vieninga kaip niekad. Išeivijos žmonės aktyviai seka Lietuvos politikos realijas, siekia dvigubos pilietybės įteisinimo bei domisi galimybėmis grįžti į tėvynę. Kasmet šią dieną pamini ir Amerikos lietuviai.

Čikagoje, kur stovi paminklas legendiniam skrydžiui atminti, šventiniai jo metinių ir kartu Pasaulio lietuvių dienos minėjimai jau yra tapę tradicija. Beje, paminklas statytas dar 1935 m., o į jo atidengimą tais metais susirinko net 60 tūkstančių žmonių.

Šiais metais Čikagoje vykusio minėjimo metu LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekesius savo kalboje pabrėžė, kad minime ne tik 85-ąsias legendinio skrydžio metines, bet ir Lietuvos šimtmetį. S. Darius ir S. Girėnas savo skrydžiu siekė suvienyti lietuvius visame pasaulyje, sutelkti tautą, o taip pat išgarsinti Lietuvos vardą. Todėl šį žygdarbį turime prisiminti ir pasakoti jaunajai kartai jų didvyrišką istoriją, skiepyti patriotinius jausmus. Jėgas sujungė ir minėjimą suorganizavo Marquette Parko apylinkė, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga, Amerikos lietuvių taryba (ALT’as), Šaulių Sąjunga Išeivijoje, teatras „Viltis“.

Praėjusiais metais Lietuvių bendruomenė Čikagoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines ir Pasaulio lietuvių vienybės dieną taip pat minėjo kartu.

Minėjimą organizavo Amerikos lietuvių Inžinierių ir architektų sąjunga, prie kurios prisidėjo Šaulių Sąjunga Išeivijoje, Amerikos lietuvių taryba (ALT’as) bei kitos organizacijos.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius tuo metu pabrėžė, jog garsiųjų Lietuvos lakūnų žygio tikslas – „sustiprinti Lietuvos sūnų dvasią“ – iki šių dienų tarnauja kaip puikus drąsos, užsispyrimo ir pasiaukojimo Tėvynei pavyzdys.

Metais anksčiau, 2016-aisiais, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba nutarė Pasaulio lietuvių vienybės dieną paminėti liepos 17-ąją atidengdama stogastulpį 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimtinėje, Ukmergės rajono Užugirio (A. Smetonos) dvaro teritorijoje. Pasak bendruomenės, stogastulpis įprasmina mūsų solidarumą su Tėvyne ir vienybę su tauta bei Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo pradžią. Stogastulpio autorius – tautodailininkas, Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis.

Nors liepos 17-oji ilgą laiką buvo minima tik užsienyje gyvenančių lietuvių, tokia tradicija sparčiai ryškėja ir Lietuvoje. 2009 metais pirmoji tokia šventė Lietuvoje įvyko Kirtimų kultūros centro iniciatyva. Organizatoriai kasmet šia proga kviesdavo į koncertus, paskaitas, meno parodas, tačiau originaliausias šventės akcentas – grįžtančiųjų pasitikimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Belieka tikėtis, kad graži tradicija gyvuos ir toliau, simboliškai sujungdama išeivijos lietuvius su gimtinėje likusiais tautiečiais.