Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, fizinio krūvio stoka, ilgalaikis stresas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, prieširdžių virpėjimas, kitos širdies ligos. Po širdies ir kraujagyslių, taip pat onkologinių ligų tai trečia pagal dažnį mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai neabejoja, kad būtina didinti gyventojų supratimą apie insultą bei pasirūpinti geresne šio ūmaus susirgimo profilaktika, diagnostika bei gydymu.

Insulto gydymo galimybės Lietuvoje

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo naujovės, kurios leidžia užtikrinti kuo greitesnę pagalbą ir efektyvų gydymą žmogui, ištiktam ūminio galvos smegenų insulto. Tai padės tiksliau nustatyti diagnozę, išsaugoti daugiau žmonių gyvybių bei išvengti neįgalumo ir padidinti jų kokybiško gyvenimo po insulto galimybes.

Į specializuotą insulto gydymo centrą žmogus turi būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo. Be to, greitosios medicinos pagalbos medikai turi pranešti gydymo įstaigai apie atvežamą pacientą, kad atvykus nedelsiant būtų galima imtis skubių tyrimų ir gydymo. Pacientui su įtariamu ūminiu smegenų insultu galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliktas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atvykimo. Taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti.

Specializuotą pagalbą įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą Lietuvoje teikia insulto gydymo centrai: Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė. Taip pat – tarpinės pagalbos ligoninės: Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė, Utenos ligoninė.

Lemtingas žmonių žinojimas

Džiugina Lietuvoje pagerėjusios skubios pagalbos galimybės, bet medikai neretai susiduria su problema – tai uždestas laikas, per kurį pacientas patenka jų rankas nuo pirmųjų ūminio insulto simptomų. Mat šios ligos atveju egzistuoja „auksinės minutės“. Jos itin svarbios, kai kalba eina ne tik apie gyvybės ar mirties klausimą, bet ir apie gydymo efektyvumą ir galimybę pacientui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, išvengiant skaudžių ligos pasekmių.

Šiuo atveju lemtingas tampa žmonių žinojimas, kaip atpažinti pagrindinius ligos požymius ir supratimas, kad kuo skubiau būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pirmiesiems insulto požymiams būdinga: staiga perkreiptas veidas, vienos rankos ar kojos nutirpimas ar nusilpimas, staiga sutrikusi kalba. Gali pasireikšti ir regėjimo sutrikimas, labai stiprus galvos skausmas ir pykinimas.

Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti formulę VEIDAS (angl. Face) – RANKA (angl. Arm) – KALBA (angl. Speech) – LAIKAS (angl. Time) ir jos trumpą paaiškinimą (angl trumpinys FAST - greitai).

Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą („112“), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.

Pastebėjus insulto požymius būtina ligonį paguldyti, pakeliant galvą ne mažiau kaip 30 laipsnių nuo lygaus paviršiaus. Atlaisvinti kaklą veržiančius drabužius. Ligoniui praradus sąmonę ar vemiant, guldyti jį ant šono. Jokiu būdu negalima palikti ligonio vieno, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Būtina atidžiai stebėti ligonio gyvybines funkcijas, o joms sutrikus – pradėti dirbtinį gaivinimą. Atvykus greitosios pagalbos gydytojui, reikia kuo tiksliau pasakyti, kada ligoniui pasireiškė pirmieji ligos požymiai. Tik veikiant greitai gydymas po insulto bus efektyvus, padidės tikimybė išgyti.

Mokykite šiuos insulto požymius pastebėti ir iškviesti pagalbą jau 5-7 metų amžiaus vaikus. Galbūt vieną dieną jų ryžtingi veiksmai dovanos savo seneliams gyvybę ir apsaugos nuo insulto sąlygotos negalios visą likusį gyvenimą.

Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau pasitaiko ir tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių. O 20–40 proc. insultų priežastis nėra aiški.

Ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, daugėja ir insultų

Stebima tendencija, kad daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems nemenkus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės“ ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga.

Pagal Lietuvos insulto asociacijos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos medžiagą

informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė