Paryžiaus katedra pirmą kartą per du šimtmečius praleis Kalėdas

Pasaulis
AP-Scanpix nuotr.
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Paryžiaus Dievo Motinos katedroje Kalėdos būdavo minimos net per abu pasaulinius karus, kuomet šventovė buvo vilties spinduliu aplink liejantis kraujui.

Tačiau dėl šiemet kilusio milžiniško gaisro 855 metų senumo katedroje pirmą kartą per daugiau nei du šimtmečius nebus galima rengti Piemenėlių mišių.

Vis dėlto pareigūnai pamaldomis ir giesmėmis kitoje vietoje stengsis palaikyti dvasią, kurią simbolizuoja sudegusi katedra.

Dievo Motinos katedros klebonas, jos garsioji statula, liturgija ir kalėdinės pamaldos laikinai perkeltos į netoliese esančią gotikinę Paryžiaus šventovę – Šv. Germano Oseriečio bažnyčią. Pamaldos čia bus rengiamos, kol katedra bus atstatyta po balandžio 15 dieną šventovę smarkiai nuniokojusio gaisro.

„Tai pirmas kartas nuo Prancūzijos revoliucijos, kai katedroje nevyks vidurnakčio mišios“, – naujienų agentūrai AP sakė katedros klebonas Patrickas Chauvet (Patrikas Šovė).

Į Šv. Germano Oseriečio bažnyčią buvo perkelta ir gotikinė Paryžiaus Švč. Mergelės Marijos skulptūra, dėl kurios, kaip teigiama, katedra gavo savo pavadinimą. Maždaug dviejų metrų aukščio XIV amžiaus skulptūra, vaizduojanti Mergelę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi, dabar, po gaisro, įkūnija vilties žinią.

„Tai stebuklinga Švč. Mergelė. Kodėl? Nes gaisro metu katedros skliautas visiškai įgriuvo. Visur buvo akmenys, o ji visiškai nenukentėjo“, – sakė P. Chauvet.

Dar vienu vilties spinduliu tapo tai, kad kelis mėnesius tamsoje skendėjusi katedra nuo lapkričio vėl apšviečiama nakties metu. Turistai šventiniu laikotarpiu vėl gali matyti garsiąsias chimeras ir akmenines statulas ant šventovės fasado.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.