Angle down Atgal

Partiniuose reitinguose tęsiasi štilis: susilygino konservatorių ir „valstiečių“ reitingai

Partinių reitingų lentelėje tęsiasi štilis, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos. Kaip ir rudens pradžioje atliktų tyrimų duomenimis, gyventojai spalį palankiausiai žvelgė į socialdemokratus. Iš esmės nesikeitė ir  tarpusavyje aštriausiai konfrontuojančių valdančiųjų konservatorių ir opozicinių „valstiečių“ reitingas. Jau antras mėnuo iš eilės abi šias partijas remia tokia pati balso teisę turinčių gyventojų dalis.   

Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 15–lapkričio 5 dienomis vykusių apklausų metu daugiausiai gyventojų (17,4 proc.) nurodė, kad būtų linkę palaikyti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Lyginant su rugsėjo mėnesio apklausų duomenimis, socialdemokratų reitingas nė kiek nepakito. Apskritai, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, pirmojoje reitingų lentelės vietoje leidęs įsitvirtinti palaikymas LSDP atžvilgiu beveik nesikeitė nuo vasaros pabaigos.

Visgi tai, kad LSDP sustojo ties 17-18 proc. riba, nereiškia, kad atotrūkis nuo kitų parlamentinių partijų nesikeitė. Pavyzdžiui, nuo pavasario pabaigos nuosekliai tirpo „valstiečių“ reitingas. Gegužę „valstiečius“ palaikė 14,6 proc. gyventojų, o spalio pabaigos duomenimis, gausiausią opozicinę frakciją turinčios partijos palaikymas siekė 9,2 proc. Rugsėjo mėnesį „valstiečius“ rėmė 10,2 proc. respondentų.

Pastarųjų apklausų duomenimis, identišką „valstiečiams“ palaikymą (9,2 proc.) turi ir valdantieji konservatoriai. Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos partijos simpatikų gretos reikšmingai nesikeitė (rugsėjį palaikymas siekė 10,5 proc.) ir šiuo metu TS-LKD reitingų lentelėje dalinasi 2-3 vietas su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“.

Nesikeitė ir Liberalų sąjūdžio reitingas. Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamus liberalus spalio pabaigoje rėmė 7,1 proc. (mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje, 7,6 proc.).

Toliau rikiuojasi Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“. Spalio pabaigos duomenimis, „Laisvę ir teisingumą“ rėmė 6,8 proc. ir per mėnesį šis skaičius iš esmės nepakito.

Labai panašų reitingą turi opozicinė Darbo partija: spalio mėnesį šią politinę jėgą palaikė 6,7 proc. (rugsėjį palaikymas siekė 5,3 proc.) respondentų.

Reitingų lentelės dugne – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,8 proc.), valdančioji Laisvės partija (2 proc.), su 1,5 proc. palaikymu rikiuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Reitingų lentelės sąrašą užbaigia Lietuvos regionų partija (1,3). Visų šių politinių jėgų palaikymas nuo rugsėjo mėnesio reikšmingai nesikeitė.

Kiek daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti. Tai yra beveik 3 procentiniais punktais daugiau nei buvo prieš mėnesį.

Partijų lyderius gyventojai linkę vertinti nepalankiai: „lyderiauja“ A. Armonaitė ir G. Landsbergis

Tuo pačiu laikotarpiu darytų „Baltijos tyrimų“ apklausų duomenimis, tik dviejų partijų vadovus šalies gyventojai vertina daugiau palankiai nei nepalankiai. Šiuo atžvilgiu geriausi rezultatai priklauso LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei (55 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai). Už jos – Seime frakcijos neturinčios ir paskutiniuose parlamento rinkimuose sėkmės nesulaukusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (50 proc. vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai).

Visų kitų partijų pirmininkų neigiamas įvertinimas viršija 50 proc. Tam tikra išimtis tik Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Tiesa, tai neleidžia šio politiko reitingo vertinti teigiamai. J. Pinskų vertinančių nepalankiai daugiau nei atsiliepiančių priešingai (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai 40 proc.).

Nepalankiausiai šalies gyventojai vertina dviejų valdančiųjų partijų vadovus: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (19 proc. vertina palankiai ir 72 proc. nepalankiai) bei Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (13 proc. vertina palankiai ir 77 proc. nepalankiai).

Teigiamu palankių ir nepalankių vertinimų balansu negali pasigirti ir trečiosios valdančiosios daugumos partijos lyderė – Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai 53 proc.).

Tačiau džiaugtis esamais valdančiųjų lyderių įvertinimais visa opozicija negali. Tiek „darbiečių“, tiek „valstiečių“ lyderiai taip pat gyventojų kur kas dažniau vertinami nepalankiai nei palankiai. Pavyzdžiui, apie Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą palankiai atsiliepia 29 proc., o nepalankiai – 55 proc. respondentų. Tuo tarpu „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 60 proc.

R. Ališauskienė: matome didelį skaičių neapsisprendusių rinkėjų

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad kelis mėnesius trunkantis štilis partinių reitingų lentelėse veikiausiai susijęs su tuo, kad nebuvo naujų ir ryškių susipriešinimų tarp politinių partijų. Pažymėtina, kad Seime skirtingai įvertintas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, vargu ar šioje apklausoje atsispindi. Šalies vadovas įstatymą vetavo lapkričio 3 d., o paskutiniai respondentai apklausti lapkričio 5 d.

 Sociologės teigimu, partijos vykusios apklausos metu daugiausiai veikė jau kuris laikas užsitęsusių krizių logikoje.

„Krizės ilgalaikės, kažkokio naujo ir didelio susipriešinimo nebuvo. Skvernelio pranešimas apie partijos steigimą buvo anksčiau išėjęs, tad nelabai buvo į ką reaguoti“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

„Baltijos tyrimų“ direktorė kaip ganėtinai svarbų rodiklį išskyrė gausėjančią gyventojų dalį, kuri sakosi nežinanti, už ką arba visai neturinti noro balsuoti.

„Matome didelį skaičių neapsisprendusių, ar eiti rinkimus ir jei taip, ar jie rastų, už ką balsuoti. Šis rodiklis yra labai didelis“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak jos, didelė vis dar neapsisprendusių rinkėjų dalis ilgainiui gali pasirinkti palaikyti konkrečias politines jėgas. Ir, akcentavo R. Ališauskienė, nieko nuostabaus, kad ši dalis galėtų persimesti į socialdemokratų simpatikų gretas.

„Tokie žmonės yra linkę į mažiau agresyvias partijas. Tai gali būti galimybė socdemams ir, jei atsirastų, Skvernelio partijai. Gal net „darbiečiams“. Kitaip tariant, tokioms partijoms, kurios yra tarp „valstiečių“ ir Tėvynės sąjungos“, – samprotavo sociologė.

Tuo tarpu R. Karbauskio vedami „valstiečiai“, pažymi R. Ališauskienė, pastaraisiais mėnesiais prarado dalį elektorato. Ir to priežastis, teigia ji, ne tik Sauliaus Skvernelio ambicijos sukurti partiją. 

„Skvernelis yra viena iš priežasčių. Tačiau juk buvo ir Tomilino klausimas, ta pati Baškienė komunikavo viešojoje erdvėje ir rodė, kad „valstiečiai“ nėra vieningu balsu kalbanti didžiausia opozicinė partija“, – sakė R. Ališauskienė.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus” būtina.

Apklausa vyko 2021 m. spalio 15–lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc..

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (1)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite