Angle down Atgal

Parodoje Berlyne - nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas

Šį šeštadienį Berlyne įsikūrusioje galerijoje „World in a Room“ atidaroma dviejų autorių medijų meno paroda. Vienas jų - iš Šiaulių kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. R. Venckus parodoje eksponuos videomeno kūrinius, sukurtus 2004-2018 m. Jam talkins vokiečių fotografas Klausas W. Eisenlohras, kuris pristatys naujausią eksperimentinės fotografijos ciklą.

R. Venckus ir K. W. Eisenlohras jau ilgą laiką darbuojasi eksperimentinio medijų meno lauke: ne tik kuria, bet ir kuruoja meno renginius, skaito paskaitas ir veda praktinius seminarus apie medijų kultūrą ir meną mokslo institucijose.

Neseniai keliaudamas po Šiaurės Europą K. W. Eisenlohr’as fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką. Nuotraukose užfiksuotos viešosios erdvės ir jose įkomponuotos skulptūros, atsitiktiniai praeiviai ir jų paliekami gyvenimo pėdsakai. Fotografijos komponuojamos po tris, taip ne tik skaidant ciklą į atskiras dalis, bet ir jose keičiant dienos ir nakties meto dokumentiką.

Parodoje eksponuojamą fotografijos ir videomeno kūrybą sieja Baltijos šalys ir gyvenimas jose. Abiejų menininkų kūriniai sukurti šiame regione. Atvaizduose dominuoja žmogaus figūra ir urbanistinis peizažas.

K. W. Eisenlohras fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką.
K. W. Eisenlohras fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką.

Doc. dr. R. Venckaus video filmuose pastebimas visiškai nespecifiškas ir nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas: jis minimalus, dažniausiai dengiamas sniego.

Autoriaus videofilmų pagrindinis herojus yra jis pats. Kūrėjas reflektuoja savo ryšį su menu ir urbanistine aplinka, vietos politikos ir socialinio gyvenimo normomis. Tai labiausiai pastebima Lietuvoje dar niekada nerodytame doc. dr. R. Venckaus socialine kritika paženklintame videofilme „Mano Sėkmės istorija” (2013 m.). Šiame kūrinyje jis pats žvelgia į save tarsi kito akimis, kritiškai vertina savo kūrybą, lemiančią kardinalius pokyčius profesinėje veikloje ir jį supančioje visuomenėje. Jis yra vienas ryškesnių vyriškų aktų kūrėjų Lietuvoje, kuris neretai sulaukdamas pasipiktinimų ir pasipriešinimų kas kartą tampa dar labiau drąsesniu kūrėju. Videofilme „Mano sėkmės istorija“ autorius kritikuoja savo paties ir savosios šalies ryšius su Europos sąjunga ir sudėtingu post-sovietinės tapatybės palikimu.

Kitame videofilme „Pasiklydęs veiksme“ (2010 m.) žmogus regi įnirtingi purtomą galvą. Pasikartojantį veiksmą galima suvokti kaip nuolatinį esamosios situacijos (kuri nėra griežtai įvardinta) neigimą ir nesutikimą su primestu socialiniu vaidmeniu. Kūrinys verčia permąstyti net ir portreto žanro esmę. Klasikinėje kūryboje portretas reprezentuoja išskirtines asmenybės bruožus, tačiau nufilmuotas įnirtingas galvos purtymas reprezentuoja gerokai daugiau nei neigimą, gerokai daugiau nei biustą. Gal būt doc. dr. R. Venckaus kūrinys demonstruoja nepastovią šiuolaikinio žmogaus tapatybę?

Berlyne taip pat bus pristatomas naujausias doc. dr. R. Venckaus videofilmas „Laiškas”. Tai šokio filmas, kuris jungia spektakliui būdingą sceną su viešąja miesto erdve, aktualizuoja privačią ir viešą jausmų dramą. Videofilme panaudotas garso takelis iš 2010 m. doc. dr. R. Venckaus ir Kęstučio Venskūno sukurto garso performanso „Uždraustojo vaisiaus litanija”.

Videofilme šokį sukūręs Denisas Stechas pastebėjo: „Džiaugiuosi pradėjęs bendradarbiauti su puikiu menininku. Dalyvavimas šiame video filme man buvo puiki patirtis, o šokti nedideliame rūsyje man buvo didelis iššūkis. Aš manau, kad mums viskas pavyko gana neblogai. Ačiū mano dėstytojui už galimybę būti parodos Berlyne dalimi ir tikiuosi, kad tai tik bendradarbiavimo pradžia!”

Dažniausiai doc. dr. R. Venckus kuria analizuodamas medijų technologijas. Jis visada ieško naujos tinkamiausios medijos, kuri leistų perteikti savąjį kūrėjų santykį su laiku, erdve ir atmintimi. Jo kūrybos centre visuomet svarbiausias lieka atminties klausimas. Ne tik apie tai, bet ir gerokai plačiau autorius svarsto: „[…] aš bandau rasti atsakymą į klausimą kas šiandien yra žmogus ir jo atmintis. Galiu drąsiai pasakyti, kad paieškose mano menas tampa asmenine ne tik medijų, ne tik atminties, bet ir savianalizės forma.“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite