Sveikatos apsaugos ministro klausiama, kodėl, esant realioms finansinėms galimybėms, atsisakoma Lietuvos medikams ir rezidentams kelti atlyginimus nuo 2018 m. sausio 1 d. bei sutinkama Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšas perleisti kitiems ministrams, kad jie galėtų dangstyti biudžeto skyles.

Tiesa, interpeliacijos išvakarėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo, primena ELTA.

Sutarta nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.

Taip pat sutarta siekti, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), slaugytojų - ne mažesnis kaip 1,5 šalies VDU.

Taip pat iki balandžio sutarta parengti darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, kuri būtų susieta su šalyje apskaičiuojamu VDU. Susitarime numatyta peržiūrėti Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą ir ją koreguoti pagal profesinių sąjungų pateiktus pasiūlymus.

Ministro taip pat klausiama, kodėl iki šiol ministras nepateikė įstatymų ir kitų teisės aktų pataisų, kurios užtikrintų galimybę keisti sveikatos priežiūros įstaigų personalo darbo užmokesčio tvarką ir numatyti, kad medicinos paslaugų įkainiuose būtų nustatyta fiksuota užmokesčio dalis, o pacientų priežiūrai skirtos lėšos būtų atskirtos.

Opozicinių frakcijų atstovai domisi, kodėl, prieš pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas, nebuvo atliktas pasekmių vertinimas ir teigta, kad pataisų įgyvendinimas nesukels neigiamų padarinių pacientams, nors dabar akivaizdu, jog yra priešingai.

Interpeliacijos iniciatoriai klausia, kodėl iš anksto nesiimta reikiamų priemonių (pavyzdžiui, peržiūrėti receptinių vaistų sąrašus;

užtikrinti, kad informacija apie pacientui priskirtus nekompensuojamus vaistus vaistininkams būtų pasiekiama per elektroninio recepto sistemą), užtikrinant, kad gyventojai patirtų kuo mažesnius nepatogumus įsigyjant jiems įprastus vaistus po lapkričio 1 d.

Sveikatos apsaugos ministrui primenami ir politinio pasitikėjimo komandos skandalai, susiję su spaudimu atleidžiant ir priimant ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus, ministerijos darbuotojus, taip pat ir faktas, kad per metus ministeriją paliko daugiau nei 30 valstybės tarnautojų.

Parlamentarai A. Verygos klausia, ar jis arba jo komanda darė tiesioginį ar netiesioginį spaudimą kuriam nors ligoninės vadovui, ministerijai pavaldžios įstaigos vadovui, ministerijos darbuotojui ar jam pavaldžiam kitam pareigūnui, reikalaudamas jo atsistatydinti iš einamų pareigų.

Taip pat klausiama, ar ministras darė kokią nors įtaką, kad ministerijoje būtų įdarbinti jam artimi asmenys.

Domimasi, kodėl į daugelį ministerijoje atsilaisvinusių pareigybių nebuvo rengiami konkursai, o įsteigti pasitikėjimo valstybės tarnautojų arba pagal sutartis dirbančių pareigūnų etatai, taip be konkurso priimant darbuotojus.

Laukiama atsakymų ir dėl kelis kartus didesnės nei kitose ministerijose A. Verygos komandos subūrimo. Taip pat prašoma atsakyti, dėl kokių konkrečių priežasčių iš einamų pareigų pasitraukė viceministrė Aušra Motiejūnienė-Bilotienė ir patarėjas Danas Bakša.

Opozicinių frakcijų atstovai taip pat prašo atsakyti, kiek kartų nuo kadencijos pradžios naudotasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, vykstant į namus Jonavos rajone.

Klausiama, ar toks automobilio naudojimas ne pagal paskirtį dera su siekiu taupyti Sveikatos apsaugos ministerijos lėšas.

ELTA