Angle down Atgal

Parlamentarai susipažino su Druskininkų aplinkosaugos problemomis

Geriausias būdas ieškoti aktualių problemų sprendimo – apie jas tiesiogiai informuoti Seimo narius, atsakingus už konkrečias veiklos sritis. Druskininkų savivaldybėje lankėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, su kuriais kurorto vadovai pasidalijo aplinkosaugos, atliekų tvarkymo, „žaliosios energijos“ panaudojimo problemomis ir prašė jas spręsti, inicijuojant įstatymų ir norminių dokumentų pakeitimus.

Nori išsaugoti miškus

Mero Ričardo Malinausko kvietimu, į problemų aptarimą atvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, nariai Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, parlamentaras Zenonas Streikus, aplinkosaugos specialistai.

Meras pristatė Druskininkų galimybes turizmo ir kurorto plėtros baruose, taip įvardijo problemas, su kuriomis Druskininkai susiduria aplinkosaugos srityje.

R.Malinauskas parlamentarams pristatė Druskininkų tarybos priimtą sprendimą dėl kurorto ribų išplėtimo. Pagal šį projektą, planuojama padidinti kurorto teritoriją, tačiau viskas stringa Aplinkos ministerijoje, nes susiduriama su plėtros teritorijoje esančiais ir privatiems asmenims priklausančiais miškais.

„Pagal galiojančią tvarką, privatūs miškai negali būti įtraukti į miesto teritoriją. Šią situaciją būtų galima pakeisti, jei mes išmokėtume kompensacijas į miesto teritoriją įtraukiamų miškų savininkams už negautą naudą. Ši suma siektų apie 1 mln. eurų, mums tai dideli pinigai. Tačiau, sumokėję kompensacijas, mes išsaugotume mišką miesto teritorijoje. Jei būtų priimta įstatymo pataisa mišką palikti privačiam žmogui, sumokant kompensaciją, tai būtų labai gerai“, -- kalbėjo meras.

J.Imbrasas prisipažino galvojęs, jog Druskininkai plėsti kurorto ribas nori tam, kad naujose teritorijose būtų statomi namai.

„Jei Jūsų pozicija- išsaugoti miškus, manau, jog galime šį klausimą išspręsti“, -- pažadėjo komiteto pirmininkas.

Ant slidinėjimo arenos –saulės baterijos

Antrasis klausimas, kurį Seimo nariams pristatė Druskininkų savivaldybės vadovas – galimybė įrengti saulės baterijas ant „Snow arenos“ stogo, kad būtų galima pasigaminti pigesnės elektros energijos.

„Įrengdami saulės baterijas, mes išspręsime du klausimus izoliuosime kaistantį slidinėjimo trasos stogą ir pasigaminsime“ žaliosios energijos“ , -- sakė meras.

Problema ta, kad galiojantis įstatymas numato, jog saulės baterijų įrengimui negalima gauti daugiau kaip 200 tūkst. eurų paramos, o Druskininkų projektui reiktų apie 1,5 mln. eurų.

J. Imbrasas pastebėjo, jog tai –procedūriniai dalykai, kuriuos galima pakeisti.

Z.Streikaus nuomone, „Snow arena“ yra išskirtinis objektas, jei ten bus sumontuotos saulės baterijos, tai tikrai niekam konkurencijos nesukels.

„Reikia į slidinėjimo areną atsivežti specialistus ir , manau, sprendimą pavyks surasti“, -- sakė Seimo narys.

Prašė įvesti tvarką atliekų tvarkymo sektoriuje

Seimo nariai buvo supažindinti su atliekų tvarkymo problemomis Alytaus regione.;

R.Malinauskas pastebėjo, jog atliekų tvarkymas kasmet brangsta, Druskininkai joms tvarkyti kasmet išleidžia apie 1 mln. eurų. Meras pasigedo tvirtesnės valstybės pozicijos ir strategijos atliekų tvarkymo srityje.

„Siūlau, kad leistų savivaldybėms su atliekomis susitvarkyti pačioms, ir visai nesvarbu, kaip jos tai padaro, svarbiausia – rezultatas. O visus kitus dalykus, susijusius su atliekų deginimo, privačių atliekų tvarkytojų atėjimu į Lietuvą, turi savo žinion paimti valstybė. Mes turime ne šios nevykusios sistemos skyles lopyti, bet griauti ir viską kurti iš naujo“, -- teigė meras.

Pasitarime daug dėmesio buvo skirta atliekų deginimo klausimui. Parlamentaras A.Skardžius konstatavo, jog atsiradus šiukšlių deginimui, atliekų tvarkymo kainas ėmė reguliuoti šiukšlių degintojai.

Alytaus regiono Atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, jog statomos naujos atliekų deginimo įmonės ir kasmet brangsta atliekų deginimas, prisideda papildomų mokesčių.

Kalbėdamas apie ydingą atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, A.Reipas sakė, kad Vakarų Europos valstybėse savivaldybės išpirkinėja atliekų tvarkymo įmones, nes savivaldybė neturi jokio instrumento veikti, jei ji neturi savo įmonės, tvarkančios atliekas.

„Mes sunaikinome Lietuvoje visus atliekų surinkėjus, liko gal du ar trys, jie diktuoja sąlygas savivaldybėms. Mes atliekų surinkimo sistemoje prikūrėme tarpininkų, kurie iki 100 procentų gali padidinti atliekų tvarkymo kainą“, -- sakė A.Reipas.

A.Skardžius pažadėjo, jog rugsėjo mėnesį Seime bus pradėtas sisteminis atliekų tvarkymo problemų sprendimas, keičiant įstatymus ir normatyvinius dokumentus.

Kaip išvalyti tvenkinius ir ežerus?

R.Malinauskas su Seimo nariais pasidalijo užžėlusių vandens telkinių tvarkymo problema ir prašė parlamentarų pagalbos.

„Norėtume sutvarkyti kurorto vandens telkinius, juose įrengti pliažus, bet kyla problemų dėl tvenkinių ir ežerų valymo. Jie apaugę žolėmis, yra daug dumblo, nenorime valyti cheminiu būdu. Šią problemą galėtų padėti spręsti valstybė“, -- kalbėjo meras.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Imbrasas pripažino, jog tai visos Lietuvos problema, kuri, jo nuomone, atsirado dėl perdėto saugojimo ir gausybės apribojimų.

„Visur ežerai uždumblėjo, nyksta gerosios žuvys. Negalima statyti tiltelių prie vandens. Nesąmonė, užsienyje visai kita tvarka. Mes turime grąžinti į vandens telkinių aplinką žmogaus veiklą. Visos saugomos teritorijos miršta ir degraduoja, po 10 metų nieko neliks. Šiuos klausimus mes įsirašome į Seimo posėdžių darbotvarkę“, -- sakė komiteto pirmininkas.

Parlamentarams buvo pateikta medžiaga Druskininkams aktualiais aplinkosaugos klausimais. Jie pažadėjo, jog Druskininkų savivaldybės iškeltos problemos bus svarstomos Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose ir bus ieškoma sprendimų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite