Dauguma bandančiųjų įsigyti narkotikų internete – jauno amžiaus

Per pusmetį šalies policijos pareigūnai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos sintetiniais narkotikais. Nustatyti 17–25 metų pardavėjai, iš kurių keli internete prekiavo iš Olandijos atsivežtais narkotikais.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė, kad policija ilgą laiką stebėjo uždaras feisbuko vartotojų grupes, kur buvo platinami ir sintetiniai narkotikai, ir kanabinoidai. Šios grupės buvo uždarytos. Internete asmenys taip pat sukčiavo – viliojo pinigus, sakydami, kad gali parduoti narkotinių medžiagų.

„Mes stebėjome elektroninę erdvę, stebime ir stebėsime“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.

Pastebėjus, kad feisbuke prekiaujama narkotikais, internautai raginami kreiptis tiesiogiai į šį socialinį tinklą, pranešti policijos pareigūnams. Be to, būtų naudinga, jei feisbuko profilis būtų nufotografuotas ir nuotrauka pateikta pareigūnams.

Policija pati taip pat bendrauja su šio socialinio tinklo administratoriumi, o tėvų prašoma atkreipti dėmesį į savo vaikus: dauguma bandančiųjų įsigyti narkotikų internete – jauno amžiaus.

Elektroninė cigaretė feisbuke – per 5 minutes

Miesto ir rajono mokyklose tėvams, mokytojams ir vaikams prevencines paskaitas skaitanti bendruomenės pareigūnė Danutė Jakubkienė žodžių į vatą nevynioja. Jei tėvai pastebėjo, kad vaikas pradėjo domėtis pornografija, jie gali būti tikri, kad jis domisi ir kitais suaugusiųjų dalykais: alkoholiu, narkotikais, elektroninėmis cigaretėmis.

Negalima sakyti, kad visi be išimties vaikai ir pabando šių draudžiamų dalykų, tačiau, kad domisi –
100 proc. Tačiau D. Jakubkienė teigia, kad tikrai galima teigti, jog vienas vaikas iš klasės – 12–15 vaikų – ne tik teoriškai domėjosi pornografija, alkoholiu ir narkotikais, bet ir išbandė tai praktiškai.

Pareigūnai tikrai feisbuke kuriasi netikras anketas, įsilieja į slaptas grupes ir stebi, ar ten nedaroma nusikaltimų. Nes virtualioje erdvėje vyksta toks pat bendravimas kaip ir realybėje.

„Tai žvalgybiniai veiksmai, yra įvairių niuansų, kaip pareigūnai ten dirba. Aš žvalgyboje nedirbu, niuansų nežinau, tačiau esame darę tyrimą, per kiek laiko feisbuke galima įsigyti elektroninę cigaretę. Per 5–6 minutes jau galėjau nusipirkti. Tai reiškia, kad mūsų internetinė erdvė yra skylėta. Visi nori apsaugoti vaikus nuo neigiamos informacijos, bet ją galima lengvai gauti. Net ir paspaudus nuorodą, kad dar neturi 18 metų, tekstas atsidaro ir gali jį skaityti“, – komentuoja pareigūnė.

Mažėja vartojančiųjų alkoholį? Verta suklusti

Kas vyksta virtualioje erdvėje ir ką turi žinoti vaikų tėvai? D. Jakubkienė sako, kad jei šeimoje tarp tėvų ir vaikų yra stiprus ryšys, atvirumas, geri santykiai, problemų kyla mažiau. Jei jau reikia vaikui moralizuoti, tai įrodymas, kad blogai vaiką auklėjai. Turi būti vaiko draugas, pradėti kalbėtis apie pavojus jau nuo 8-erių. Ir tikrai dėl vaikų nusikalstamų veikų mažiausiai yra atsakingi mokytojai.

„Pamokų metu juk vyksta mokymo procesas, per pertraukas vaikai bendrauja tarpusavyje ir, ką jie veikia išmaniuosiuose telefonuose, mokytojai negali patikrinti. Teisę patikrinti turi tik tėvai. Galiu drąsiai pasakyti, kad jau aštuonmečiai ar devynmečiai ieško internetinėje erdvėje žinių apie seksualinį gyvenimą. Jei tėvai į šį klausimą vaikams neatsako laiku, nereikia būti naiviems ir galvoti, kad jis to ir nesužinos“, – sako pašnekovė.

Dešimtmečiai jau ima domėtis alkoholiu, narkotikais ir ypač tada, jei žalingų polinkių turi tėvai. „Visai neseniai buvau konferencijoje, kur kalbama apie alkoholio, rūkymo ir narkotikų prevenciją. Buvau nustebusi, kad Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja prevenciškai dirbti su
14–15 metų vaikais. Mes, pareigūnai, susiduriame su tokio amžiaus paaugliais, kuriuos jau reikia gydyti, o ne prevenciškai dirbti“, – sako ji.

Ir ši realybė matoma plika akimi. Gyventojai skundžiasi, kad prie daugiabučių slapta parūkyti ateina 11–13 metų vaikai. „Vis jaunesni ima domėtis žalingomis veiklomis. Ypač siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, jog nebūtinai yra gera žinia, kad mažėja jaunimo, geriančio alkoholį. Tai vienas rodiklių, kad jie greičiausiai svaiginasi kitais būdais“, – įspėja pareigūnė.

O jei jau vaikas tapo narkomanu ir tėvai kreipiasi į pareigūnus pagalbos, tai reiškia, kad jie net kelerius metus nepastebėjo, jog vaikas svaiginasi. Pasak
D. Jakubkienės, tada tėvams būna sunku paaiškinti, kad vaiko sveikimo kelias bus labai ilgas, nes priklausomybė yra ne tik fizinė, bet ir emocinė, kad reikia kreiptis į medikus, nes policija čia nebepadės.

„Mažamečiams pagelbėti labai sunku, priverstinio gydymo nėra. Nuo 16 metų gydoma tik su jo sutikimu. Lietuvoje nepilnamečiams efektyvių gydymo paslaugų nėra. Kiek domėjausi, Kaune yra vienas skyrius, bet jis yra perpildytas ir ilgai reikia laukti eilėje“, – sako ji.

Moralizavimas vaikų neveikia

Kiek D. Jakubkienei teko bendrauti su jaunimu, šie net neneigia, kad internete gali lengvai nusipirkti narkotikų. „Jie net klausia, kam reikalingi prevenciniai projektai, jei rinkoje pilna narkotikų. O projektai tam, kad mažėtų paklausa, kad vaikai būtų sąmoningi, suprastų, kas yra blogai. Nes kol yra paklausa, pasiūla visada bus. Juk tai labai pelningas verslas, uždarius vieną „tašką“, atsiras kitas“, – kalba ji.

Vaikų neveikia pasakojimai apie narkotikų žalą, jie tik jais labiau susidomi. Labiau paveiku kalbėti apie pasekmes. „Vaikams aiškiname, kad internete jie lengvai gali patekti ir ant sukčių kabliuko. Juk nebūtinai įsigis tai, ką norėjo nusipirkti. O jei įsigis nuodų, gali susižaloti sveikatą. Gal vaikai yra bandomieji triušiai, nes pakeista narkotikų sudėtis?“ – dalijasi žiniomis pareigūnė.

Pasak pašnekovės, mokyklose gausu prevencinių akcijų, bet nemažai jų – neveiksmingos. Pavyzdžiui, jei vaikams parodai pavyzdį, žmogų, kuris įveikė priklausomybę, pasakoji jo istoriją, nuo alkoholio ar narkotikų tai neatgraso. Nes vaikas galvoja, kad ir jis, jei jau įklimps, išsikapstys ir toliau sėkmingai gyvens, kaip ir herojus.

Labiau paveikios yra situacinės diskusijos. „Pavyzdžiui, pateiki pavyzdį, kad vakarėlyje tavo draugas „nulūžta“. Tau 14 metų – ką tu darai? Tada vaikai susimąsto. Buvo neseniai atvejis, kai merginą, apsinuodijusią alkoholiu, paliko draugai visiškai vieną. Mergina, išleista iš ligoninės, iš paskutiniųjų gynė draugus, tikino, kad gėrė viena. Bet ji susimąstė, kai paklausėme, ar ji supranta, kad jai galėjo bet kas atsitikti. Ją, be sąmonės, bet kas galėjo bet kur nuvežti, bet ką padaryti. Tai būtų baisus sukrėtimas ir pačiai mergaitei, ir visai jos šeimai“, – sako pareigūnė.