Angle down Atgal

Parduotuvės veidas – Pupa

Marijampolėje į zooparduotuvę „Ponas Taksas“ žmonės ateina ne tik dėl būtinų prekių savo augintiniams – šunims, katėms, žuvytėms, graužikams, netgi gyvatėms ir chameleonams, bet ir... pasikalbėti. Ne tiek su mandagiomis darbuotojomis Simona, Vaida, Evelina, Birute, Ramune, kiek su išskirtine jų kolege Pupa.

Pupa – pusantrų metų Amazonės papūga – atėjusio ir pasisveikinusio žmogaus balsu jam atsako „Labą dieną“. Net sutrinki – iš kurgi tas balsas. Bet priėjus arčiau prie narvo, paukštis neprataria nė žodžio, o pradeda karstytis, laikydamasis už metalinių virbų, medinių laktų, virvių. Šnekink nešnekinęs – papūga tyli. Tačiau apsisukus nueiti vėl išgirsti: „Ką tu?“

– Pupa pirmiausia domisi naujais žmonėmis – klauso, ką jie kalba, sukioja galvą. Iš pradžių ir su manimi nesisveikindavo. O kartais kaip užsukta čiauška. Būna, kad į ją nė dėmesio nekreipi, dėlioji prekes, dirbi kitus darbus. Tada ji pati kalbina: „Gražuolė, oi kokia gražuolė“. Šiais žodžiais apie ją kalba žmonės, ji įsimena, o tada tarsi ne tik save, bet ir kitą pagiria. Ir kam nebūtų malonu taip pakalbintai, – šypsodamasi sako Simona, kuriai, kaip ir visoms darbuotojoms, ir pirkėjams papūga labai daug džiaugsmo suteikia.

Jeigu kartais paukštį kažkas tiesiog papūga pavadina, ši patikslina: „Pupa“ – jai labiau priimtinas toks kreipinys. Ryte atėjusių į darbą moterų Pupa klausia: „Ką veiki?“. O išgirdusi uždaromo kasos aparato stalčiaus garsą iškart sureaguoja, kad klientas išeidinėja ir atsisveikina: „Ate“. Ypač papūgai patinka stebėti vaikus, kurie aktyvūs, garsiai šneka, o jiems išėjus, ji pardavėjoms papasakoja, atkartoja, ką jie sakė, kikena. Moka atkartoti balsus, netgi skirtingą tembrą: vyrišką, moterišką.

Darbuotojos, žinodamos Pupos pomėgį klausyti muzikos, ypač greitos, trankios, taip pat stebėti spalvingus videovaizdus, įjungia telefone vaizdo kamerą ar muzikinį įrašą. Po kiek laiko paukštis ir pats atkartoja melodiją.

Žinodamos, kad papūgoms rekomenduojama pasimankštinti, nustūmusios narvą (jį, norintiems auginti papūgą, patariama įsigyti kuo didesnį) į sandėlį pardavėjos išleidžia Pupą paskraidyti. Skraidymui turi būti patalpa be stiklų, kad į juos – į šviesą – paukštis neatsitrenktų.

Karštomis dienomis darbuotojos Pupą išmaudo – apipurškia vandeniu. Dažniausiai jai tai patinka. Išskleidžia sparnus, tarsi prašydama dar purkšti. Kai maudynės nepatinka – ji suglaudžia sparnus ir bėga.

Stipriam ir galingam papūgos snapui reikia veiklos, todėl labai svarbu, kad turėtų, ką veikti. Narvelyje visada yra visokių šakelių, spalvotų žaislų, nes į spalvą ji pirmiausia atkreipia dėmesį.

Pupa labai nori įtikti žmonėms, kuo daugiau suteikti džiaugsmo. Pasak darbuotojų, visų Marijampolės darželių vaikai ją jau pažįsta. O ir suaugusieji dažnai atėję iškart pasisako, jog atėjo pasikalbėti su papūga.

– Pupa – mūsų parduotuvės veidas, – šypsodamasi sako Simona.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite